• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

XX amžiaus mados įvairovė (foto)  1 

2008-10-10 00:00:00

XX amžiaus mados įvairovė (foto)
"News Bridgepix" nuotr.

XX amžiuje išnyko aiškios mados ribos. Vienu metu galėjo būti madingi keletas stilių ir daugybė jų variacijų.

Klasikinis stilius

Klasikinio kostiumo devizas - „Viskas, ko reikia, bet nieko daugiau“. Jokio pertekliaus ir nereikalingų detalių, visada brangūs audiniai ir kokybiškas pasiuvimas.

Kostiumai damoms buvo sukurti XX a. pradžioje, kovos už vyrų ir moterų lygias teises įkarštyje. Kelnes moterys pradėjo vilktis eidamos ne tik į darbą, bet ir į restoraną.

Klasika iki šiol neužleido savo pozicijų. Šiam stiliui mados tendencijos neturi įtakos: iš esmės kinta tik audiniai ir spalvos. Būdingi klasikos pavyzdžiai: angliško stiliaus kostiumas ir tiesaus silueto paltas su vidutinio dydžio apykakle ir atlapais ar 70-ais išpopuliarėjusios ties klubais siauros, o į apačią platėjančios kelnės, dengiančios batų kulniuką ir sukuriančios grakščių kojų įspūdį.

Itališkas stilius

70-ųjų viduryje triumfavo itališkas stilius, kuris nuo angliško skyrėsi optimistiškumu, tobulu nerūpestingumo ir elegancijos deriniu. Visą pasaulį užkariavo Valentino Garavani prašmatnumas: klasikinių spalvų - juodos, baltos ir raudonos - audiniai įkūnijo itališką dizainą. Tuo metu kūrė Mila Shon: jos kostiumai išsiskyrė drovia elegancija - tiesūs, aiškūs siluetai, paprastos formos, brangios medžiagos, pasteliniai tonai. Tuo tarpu amerikietis Ralphas Laurenas savo kolekcijose sėkmingai derino klasikinį ir sportinį stilių.

„Uniseks“

80-ųjų pasaulį stebino dalykiniai „uniseks“ stiliaus Armani kostiumai. Dizaineris dirbo tik su kokybiškais audiniais: languota ar juostuota vilna bei šilku, rinkosi smėlio ir rudas spalvas tokiu būdu sukurdamas kontrastą įprastiems juodos ir pilkos spalvos dalykiniams kostiumams. Kurdamas savo kolekcijas jis ignoravo jaunimą ir orientavosi į solidžius klientus. Vienintele išimtimi tapo jo sukurta džinsų linija.

Romantiškas stilius

Šis stilius surinko visą buvusių šimtmečių puošnumą: nėrinius, subtilius siuvinėjimus, spalvas, bangeles, kaspinėlius, raukinius.

Romantiško stiliaus drabužiai išsiskiria sudėtinga konstrukcija, gražiomis, tačiau nepraktiškomis detalėmis, neįprasta faktūra. 70-ais madinga tapo lyg iš močiutės skrynios ištraukta apranga - aukštos apykaklės, marškinėliai ir sijonai su raukinukais ir klostėmis, skraistės, suknelės. 60-ųjų griežtos formos šukuosenas pakeitė natūralūs banguoti plaukai.

80-ais romantišką stilių akcentavo Italijos dizaineris Romeo Džilji, sukūręs naują dalykinio kostiumėlio modelį: moteriškesnį, ne tokių tiesių linijų, jį sudarė marškinėliai su kryžminiu užsegimu ir asimetriškas tulpės žiedo formos sijonas, apačioje apsiūtas juostele.

Folklorinis stilius

Folklorinis stilius šiuolaikiniams drabužiams suteikė nacionalinių, tradicinių kostiumų bruožų. Šiam žanrui duoklę atidavė beveik visi dizaineriai. Kolekcijos stilistiškai galėjo būti vienalytės ar eklektiškos, derinančios skirtingų epochų ir šalių stilių elementus. Tai galėjo būti ir tiksli nacionalinių drabužių kopija, ir visiškai laisva jų interpretacija. Dizaineriai semdavosi įkvėpimo iš Rytų, paskui vėl grįždavo prie nacionalinių motyvų.

Hipių stilius

60-ųjų viduryje kilęs hipių judėjimas įkvėpė madą. Jaunimas protestavo prieš buržuazines vertybes, taip pat ir nusistovėjusias mados taisykles, rengėsi suplėšytus džinsus ir ilgus sijonus (tuo metu, kai visi vilkėjo mini), laisvus marškinėlius su etniniais motyvas (tuo metu buvo madingos griežtos formos). Madingi tapo laisvi drabužiai, skraistės ir tunikos, perregimi marškinėliai ir suknelės.

Etninis stilius

Etniškumas madoje perėjo keletą stilistinių bangų. 1966-1968 metais nusirito pirmoji - indiška, 1972 m. prasidėjo susižavėjimo Kinija periodas, o 1976 m. madingi tapo rusiški motyvai (Yves Saint Laurent 1976/1977 m. rudens-žiemos kolekcija). Po Tutanchamono kapo brangenybių parodos pasaulio dizainerių kolekcijose pasirodė egiptietiški motyvai, o 1980-ais mados pasaulis atrado Japoniją.

Sportinis stilius

Šios stiliaus pagrindas - apranga profesionaliems sportininkams, turistinė ekipiruotė, uniformos. Sportinio stiliaus formavimuisi didelę įtaką padarė masinis susižavėjimas sportu bei 60-ųjų pabaigos masiniai jaunimo maištai (pankų, rokerių ir kitų mados ekstremistų madą galima taip pat laikyti sportinio stiliaus atmaina).

Nebrangūs drabužiai, meilė sintetikai ir dirbtinei odai, komfortas ir universalumas nulėmė masinį tokios mados populiarumą. Galutinai sportinis stilius susiformavo Pjero Kardeno kolekcijose. Čia išsiskyrė safari, militaristinis ir jūreiviškas stilius. Sporto ir prašmatnumo simbiozė sukūrė taip vadinamą sportinę prabangą, kurios pavyzdys galėtų būti sportinė striukė su sabalo kailio pamušalu ar kruizui skirtos garsių dizainerių kolekcijos.


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Mergina
2008-10-10 11:36:08
Aš už klasiką... :) Galima improvizuoti, kartais įvesti kažką neįprasto, ryškaus (spalvos, formos prasme), bet iš esmės-man artimiausias klasikinis stilius.