Rugsėjo pasiryžimas

Noriu ir aš pasidalinti neįtikėtinu sutapimu.    

Savaitgalį, jau ne tokį žavų, kaip patyriau Medea sveiko grožio namuose, bet taip pat mielą savo jaukumu, kai įsisupus į pledą savo lovoje, gali viena  būti su savimi ir savo mėgiama knyga.

Taigi skaitau:

„Dar senovėje į rudenį buvo žiūrima kaip į naujųjų metų pradžią, apsvarstymų ir sprendimų metą. Žydai švenčia Didžiąją Jom Kipur šventę, viešo ir asmeninio nuodėmių išpirkimo dieną, šventą pasitraukimą iš pasaulio visai parai, kai susitaikoma su Dievu ir kitais žmonėmis, tuo karštai ir tikslingai atnaujinant savo gyvenimą.

Gamtos pasaulis keičiasi nepastebimai, subtiliai, tačiau nenumaldomai; metų laikai tyliai užleidžia kelią vieni kitiems, nors mėnesiai sparčiai veja kits kitą, jų bėgsmo neįmanoma pajusti.  Tačiau kai lapai ima keisti spalvas, metas pačiai atversti naują lapą, kad mūsų gyvenimas irgi atsinaujintų. Rudenį mums visoms reikia emocinės ar dvasinės injekcijos į ranką- asmeninių, teigiamų sprendimų priėmimą rugsėjo mėnesį. Kaip manai, kodėl tiek moterų niekais praleidžia rudenį? Kodėl nė pirštelio nepajudiname, kad mūsų gyvenime įvyktų kas nors nauja? Sausį priimti sprendimai tegali būti neigiami, nes jiems ryžtantis mūsų dvasia, kūnas ir piniginės būna išsekusios, visai neturime ūpo ką nors daryti, išskyrus poilsį.

Man rodos, kad sausio sprendimus daugiau lemia valia, o rugsėjo – mūsų pačių norai. Ko stokoji ir ko turi per daug, kad galėtumei jau dabar mylėti gyvenimą? Norai gali būti paprastučiai, pavyzdžiui, dažniau susitikti su draugais, nuotykingai leisti laiką su vaikais, kol jie trokšta tavo draugijos, atgaivinti meilės liepsną kasdieniams buities darbams, turėti tą vienintelę dienos valandą, kurią nedvejodama vadintum sava, ar tiesiog dažniau pasivaikščioti šviečiant žėrinčiai saulei.

Rudeniniai sprendimai tuo gražūs, kad, be mūsų, niekas kitas nežino, kam pasiryžome. Juos priimant nebūtina pūsti trimitus, pažerti konfeti lietų ar pakelti taurę šampano. Rugsėjo pasiryžimas reikalauja vieno- atsiverti teigiamiems pakyčiams....“

2 psl.