• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Atostogos - ne visada vien malonumas

2009-05-19 15:20:00

Atostogos - ne visada vien malonumas
respublika.lt; Jupiterimages nuotr.
Prasidėjus atostogų metui, kai lietuviai vis dažniau traukia į šiltuosius kraštus ieškodami kaitrios saulės, šiltos jūros, neįprastos gamtos, padaugėja rūpesčių ir visuomenės sveikatos specialistams.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistės Nadeždos Abolichinos teigimu, kelionės - tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Grėsmė - maliarija

N.Abolichinos teigimu, vis daugiau lietuvių darbo ir poilsio tikslais lankosi įvairiose pasaulio šalyse, todėl didėja galimybė iš endeminių šalių įvežti maliariją.

Per pastaruosius 10 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 47 asmenys, iš jų trys mirė. Daugiausia žmonių užsikrėtė Afrikoje - 37, Azijoje - 5, Amerikoje - 4 asmenys. Dažniausiai maliarija buvo įvežama iš Afrikos žemyno: sirgo 30 jūreivių, 9 turistai, 5 asmenys, išvykę darbo tikslais, 1 lakūnas, 4 studentai, 1 kareivis. Pernai buvo užregistruoti 3 maliarijos atvejai.

Maliarija prasideda būdingu karščiavimo priepuoliu, jis gali kartotis kas 48-72 valandas. Priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Temperatūra pakyla iki 40-41 laipsnio, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Ligonį kankina troškulys, oda būna sausa, karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesiai, sąmonės pritemimas. Karščiavimas trunka 3-4 valandas, paskui temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.

Užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl net ir praėjus daug laiko nuo kelionės reikia informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarija zonoje.

Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti tam tikrus vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas - viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos.

Pasirūpinkite skiepais


“Rizika sveikatai, ypač užkrečiamųjų ligų rizika, kelionių metu priklauso nuo kelionės ypatumų, lankomos šalies, kokiu transportu keliaujama, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės, - aiškina N.Abolichina. - Keliautojams kreiptis į kelionių medicinos specialistą rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimo būtinas tam tikras laikotarpis”.

Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo geltonojo drugio, hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito, meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, gripo. Jiems gali būti rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų.

Apie visus skiepus turėtų būti pažymėta tarptautiniame skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjime.

Elkitės apgalvotai

Specialistės teigimu, nuvykus į tolimus šiltuosius kraštus labai svarbu maistui vartoti saugų geriamąjį vandenį: negalima gerti vandens iš čiaupo, reikia gerti tik virintą vandenį (ne mažiau kaip 1 minutę) ir tokius gėrimus kaip karšta arbata ar kava. Įvairius vaisvandenius, sultis ir kitus gėrimus vartoti pirktus tik pramoninėje pakuotėje. Taip pat rekomenduojama kruopščiai plauti visus vaisius, daržoves, kurie vartojami žali, nesižavėti vietiniais vaisiais, daržovėmis arba patiekalais, kurie parduodami tiesiog gatvėje. Maistui patariama rinktis tik termiškai apdorotus produktus. Be to, rankas būtina plauti muilu: prieš valgant, prieš gaminant maistą, pasinaudojus tualetu. Kelionių metu, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, patartina jas valyti drėgnomis spiritinėmis servetėlėmis.

Norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, kurias perduoda vabzdžiai, galima įsigyti specialių vabzdžius atbaidančių priemonių aerozolių ir tepalų pavidalu. Nusileidus saulei reikia dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgomis kelnėmis, avėti uždarą avalynę.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria vengti maudytis, braidyti stovinčio vandens telkiniuose, nes juose gausiai veisiasi smulkūs ciklopai, kirmėlinių ligų platintojai.

Tėvams, norintiems su vaiku važiuoti į kelionę, ypač svarbu pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu ar bendrosios praktikos gydytoju. Specialistai primygtinai reikalauja, kad jaunesni kaip trejų metų vaikai nekeliautų po kraštus, kuriuose žemas higienos lygis.
 
Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus