• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Japonija: kur žydi sakuros ir rausta klevai

Autorius: Palmiros žvaigždės, freedigitalphotos.net
2012-09-15 14:10:00

Japonija: kur žydi sakuros ir rausta klevai
Sušiai kilo iš Japonijos
Japoniją daugelis vadina Tekančios saulės šalimi. Patys japonai savo šalį vadina „Nippon“ arba „Nihon“, kas išvertus reiškia „Saulės gimimas“.

Spalis ir lapkričio pradžia – puikus metas pasidairyti po Japoniją. Patys japonai įsitikinę, kad rudenėjančių klevų grožis nė kiek nenusileidžia pavasarinei sakurų žydėjimo euforijai. Rudens viduryje oro temperatūra paprastai nenusileidžia žemiau 17-20 laipsnių dieną ir 10-15 laipsnių naktį, taigi toks oras – pats tinkamiausias keliauti po šalį ir grožėtis jos vaizdais.

Seniausios monarchijos žemės

Japonija – salynas Azijos Rytuose, iš visų pusių apsuptas vandenyno, jūros siena besiribojantis su Kinija, Rusija ir Korėja.

Rytuose Japonijos salų krantus skalauja Ramusis vandenynas, vaklaruose – Japonijos jūra, pietuose – Rytų Kinijos jūra, šiaurėje – Ochotsko jūra. Šalį sudaro daugybė salų (iš viso – 6852), kurių pagrindinėmis laikomos keturios: Honshu, Hokkaido, Kyushu ir Shikoku.

Honshu – pati didžiausia sala, jos plotas – 230 500 kvadratinių kilometrų. Šios salos teritorijoje gyvena 80 procentų šalies gyventojų. Čia yra ir pats didžiausias Japonijos kalnas Fudzi (3 776 m.). Tai vulkanas, užmigęs dar 1708. Tačiau geologai priskiria jį veikiančių ugnikalnių kategorijai.

Šalies sostinė Tokijas įsikūrusi Kanto lygumoje. Tai pati didžiausia Japonijos lyguma, plytinti nuo Japonijos Alpių (kalnai išties primena Europos Alpes) iki Ramiojo vandenyno.

Hokkaido sala įsikūrusi šalies šiaurėje. Tai antra pagal dydį sala, jos plotas – 83 400 kvadratinių kilometrų. Jos didžiąją dalį užima kalnai ir miškai, todėl, nepaisant salos dydžio, jos teritorijoje gyvena vos 5 procentai šalies gyventojų, kurie verčiasi žvejyba, miškininkyste ir pienine gyvulininkyste.

Pati piečiausia Japonijos sala – Kyushu. Tai trečia pagal dydį sala, jos plotas – 36 632 kvadratiniai kilometrai. Čia gyvena maždaug 11 procentų šalies gyventojų.

Shikoku – mažiausia iš keturių pagrindinių salų.

Savo dydžiu Japonija užima 60 vietą pasaulyje, ji šiek tiek didesnė už Vokietiją ir beveik 9 kartus dydžiu pralenkia Olandiją.

Japonija – konstitucinė monarchija, aukščiausiu šalies vadovu laikomas imperatorius Akihito. Tiesa, jo valdžia itin apribota, tad monarchijos galva yra veikiau Japoniją reprezentuojantis asmuo, šalies vienybės simbolis, o ne realus vadovas. Japonijos monarchija – pati seniausia paveldimo sosto monarchija pasaulyje. Įstatymų leidimo valdžia priklauso parlamentui.

Japonijos nacionalinė vėliava vadinama Hinomaru. Joje pavaizduotas raudonas apskritimas baltame fone. Tai ir yra tekanti saulė. Svarbiausia Japonijos dievybė – Saulės deivė, Amaterasu Omikami.

Japonijos valstybinis himnas šlovina imperatorių. Jis vadinasi Kimigayo, kas išvertus reiškia „Imperatoriaus viešpatavimas. Himno žodžiai sukurti dar  X amžiuje, o muzika – 1880 metais. Ją sukūrė imperatoriaus rūmų muzikantas Hiromori Hayashi, vėliau melodija harmonizuota grigališkojo choralo stiliumi.

Įdomūs faktai apie Japoniją


  • Japonija – šalis, kurioje įvyksta daugiausia žemės drebėjimų. Per metus čia jų suskaičiuojama apie 1500. Laimė, dauguma jų savo stiprumu nė iš toli neprilygsta šių metų kovo 11 dieną įvykusiai stichinei nelaimei.
  • Japonijos teritorijoje yra ir apie 200 vulkanų.
  • Ryžiai – svarbiausias japonų virtuvės patiekalas. Ryžiai kaip savarankiškas patiekalas, garnyras ar kitų patiekalų sudėtinė dalis čia valgomi ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei.
  • Vandalizmo lygis Japonijoje – vienas mažiausių pasaulyje.
  • Pramonėje čia viskas tikslu, dauguma procesų patikėti robotams o japoniška technika laikoma pačia pažangiausia pasaulyje. Automatika čia taikoma visose gyvenimo srityse, pradedant robotų atliekamomis chirurginėmis operacijomis ir baigiant maisto produktų automatais, kuriuose japonai gali nusipirkti ne tik kavos ar traškučių, bet ir įprasto kasdienio maisto.
  • Kai Japonijoje atsirado pirmieji šviesoforai, jų signalas būdavo raudonos, geltonos ir mėlynos spalvos. Vėliau, išsiaiškinus, kad žalia šviesa iš toli matoma geriau nei mėlyna, šviesoforų lęšiai iš mėlynų pakeisti žaliais. Tačiau japonai ir toliau tradiciškai šį žalią signalą vadina „mėlynu“.

Kas kilo iš Japonijos?

  • Haiku – japonų poezijos žanras, eilėraštis, kurį tesudaro vos 3 eilutės.
  • Dauguma Rytų kovos menų gimė Japonijoje. Kendo, kardo kelias, - viena seniausių japonų karybos meno formų.
  • Origami – senovės japonų menas iš popieriaus lankstyti įvairias figūras.
  • Suši. Visame pasaulyje populiarus užkandis Japonijoje – vienas mėgstamiausių patiekalų. Tai delikatesas iš ryžių, žalios arba marinuotos žuvies ir presuotų jūros dumblių.

Praktiniai patarimai keliautojams

Meniu ypatumai

Išalkusius turistus vilioja daugybė jaukių restoranėlių. Tačiau ne paslaptis, kad prie europietiškos mitybos pripratusiam turistui japoniška virtuvė gali tapti tikru skonio receptorių išbandymu. Kitų šalių virtuves propaguojančių maitinimo įstaigų Japonijoje galima rasti ne taip jau dažnai, iš europietiškos pasiūlos – nebent italų restoranėliai, bet ir juose patiekalai dažniausiai būna adaptuoti japonams, taigi nenustebkite, kad pica savo skoniu menkai teprimins tai, ką esate įpratę vadinti pica. Kitas keblus klausimas – ką užsisakyti iš meniu, jei jame nesuprantate nė vienos raidės (o tiksliau – hieroglifo)? Japoniją jau aplankę turistai pataria: drąsiai užsisakinėkite pagal tai, ką matote meniu esančiose nuotraukose. Jos maksimaliai artimos originalui. Restoranuose, kur meniu išverstas ir į anglų kalbą, kainos paprastai bent 2 kartus lenkia išskirtinai japoniškų restoranėlių kainas.

Daugelyje nebrangių užeigų maisto užsisakoma per automatą: įmetate į jį pinigų, paspaudžiate mygtuką su trokštamo patiekalo paveikslėliu, gaunate bilietėlį ir grąžą. Nuplėšiamą bilietėlio dalį atiduodate padavėjui ir ramiai laukiate savo užsakymo. Beje, valgyti teks lazdelėmis, alternatyvos jums nepasiūlys.

Suvenyras iš Japonijos

Niekas nesiginčys, kad pasivaikščiojimai po suvenyrų parduotuvėles turi savito, ypatingo žavesio. O namo parsivežta miela smulkmena tampa geriausiu materialiu prisiminimu apie kelionę, šildo širdį ir pamalonina žvilgsnį.

Tačiau perkant suvenyrus Japonijoje nesunku ir apsigauti. Didžioji dauguma suvenyrų yra ne ypatingos statulėlės ar liaudies meno dirbiniai, o įprasti, kasdien naudojami daiktai. Jų galima įsigyti ne tik turistų lankomose teritorijose, bet ir dideliuose prekybos centruose, paprastose kasdienių prekių parduotuvėse. Čia jų kaina veikiausiai bus perpus mažesnė. O pats suvenyras – ne mažiau žavus. Dažniausiai Japonijoje turistai skuba įsigyti indų, tautinių rūbų ir apavo, papuošalų.




Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus