Kodėl tebešvenčiame žiemos šventes?

"Gamma" nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė sako, kad papročių laikomasi, nors ir nebūtinai suvokiama jų prasmė. Tačiau net ir tuomet tradicija tęsiama. Būna, kad senam papročiui suteikiama kitos tradicijos prasmė.

Diedų šventės atitikmuo

- Kodėl reikėtų švęsti Kalėdas, Kūčias?

- Socialine prasme Kalėdos ir Kūčios yra geriausiai išlikusios šeimos šventės. Šeimos narių susirinkimas šventinį vakarą leidžia pajusti šeimos bendrumą ir prisiliesti prie šeimos tradicijų. Kūčių papročiai gana individualūs, tai buvo gana uždara tautos tradicija, kuri turėjo galimybę išlikti kaip šeimos šventė. Pirmiausia galima būtų kalbėti apie valgius, kurie gana konservatyviu būdu išlaikė seną tradiciją. Kita vertus, reikėtų kalbėti apie metų ciklo pojūtį. Per Kalėdas susilieja krikščioniškas ir astronominis kosmologinis kalendorius, kuris visais laikais buvo svarbus įvairiose tradicijose.

- Kuo išskirtinis Kūčių vakaras senojoje lietuvių tradicijoje?

- Kūčių vakarienė ir per ją išlikę įvairūs papročiai atitinka Diedų šventę. Diedai - senovinė mirusiųjų minėjimo diena, kuri Rytų Lietuvoje nunyko tik XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Mirusiųjų paminėjimai - ypatingas prieššventis, per kurį buvo valgoma vakarienė. Ant stalo būdavo 12 patiekalų. Per vakarienę buvo uždegama žvakė. Ji buvo siunčiama ratu ir atskiriama kiekvieno valgio dalelė mirusiesiems. Atskirtas valgis buvo dedamas į krepšelį ir atiduodamas elgetoms, kad pasimelstų už mirusiuosius.

Diedų šventė dėl vaišių svarbos kitados dar buvo vadinama Stalų švente. Kaip atskira šventė Diedų šventė buvo švenčiama per Vėlines, Kūčias ir Velykas. Dabar tradicija valgyti šeimoje per Vėlines, kaip žinome, yra nunykusi. Kai šiais laikais švenčiame Kūčias, nesuvokiame, kad tai yra senos lietuviškos tradicijos liekanos. Kūčių šventimo tradicija ir parodanti, kad mirusiųjų gerbimo tradiciją dar turime išlikusią.