• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Lietuvos gamtos stebuklai (II dalis)

Autorius: Inesa Banionytė
2010-11-28 08:00:00

Lietuvos gamtos stebuklai (II dalis)
123rf.com

Praeitoje dalyje aprašėme garsią Lietuvos upę - Dubysą. Išsiaiškinome keletą jos savitumų, tarkim tai, kad per ją nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje tiltas - Lyduvėnų geležinkelio tiltas.

Upės ir upeliai visais laikais traukė žmones. Jų pakrantėse kūrėsi, klestėjo ir žlugo civilizacijos, bet upės nesiliovė tekėjusios. Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, upių pakrantėse apsistodavo pirmieji į kraštą atkeliavę žmonės.

Nerasime dviejų vienodų upių. Kiekviena iš jų savita, nuostabi. Žavios ne tik didžiosios upės, pvz. Dubysa, kurią aprašėme ankstesnėje dalyje, tačiau ir mažesni upeliai. Vienas tokių yra retam girdėta Nykos upė. Apie ją papasakosime šioje straipsnių ciklo dalyje.

Nyka - išnykstanti ir vėl atsirandanti upė

Jeigu ne pirmasis Petro Cvirkos apsakymų rinkinys "Saulėlydis Nykos valsčiuje", išleistas 1930 m., varu ar kas būtų girdėjęs apie nedidelę, bet įdomią ir labai veržlią Šakių r. tekančią upelę Nyką.

Literatūros kritikai į rinkinį sudėtus P. Cvirkos apsakymus laiko kupinais jaunatviško veržlumo, svaiginamos jėgos, vidinių išgyvenimų ir laisvės troškimo, nenoro paklusti išoriniams suvaržymams. Kad ir kaip būtų keista, bet visi vertinimai puikiai tinka ir Nykos upeliui.

Daugiausia tirpsmo ir lietaus vandenų maitinimas Nykos upelis labai nepastovaus vandeningumo. Pavasarį ar po liūčių jis šniokšte šniokščia per vagoje gausius riedulius, o vasarą, kai jį maitina tik šlaituose trykštantys ar vos pastebimai besisunkiantys šaltinių vandenys, vaga beveik išdžiūsta.

Atrodo, kad upelis apmiršta: tik duburiuose telkšo vanduo, o nemažos vagos atkarpos dalys lieka sausos. Nors Nyka atrodo sunykusi, jis vis tiek sruvena. Paeini sausa vaga ir vėl išnyra veržlus upeliukas. Tose vietose, kur upelio vaga sausra, vanduo vis tiek teka, tik po žeme.

Vanduo tarsi pasislepia nuo vasaros kaitros, susiranda kelią tarp smėliu ir moliu užklotų riedulių. Ištekėjęs į paviršių ir pasruvenęs kelias dešimtis ar šimtus metrų, vanduo vėl neria po žeme. Tik arčiau žiočių, prieš įsiliedama į Nemuną, Nyka, surinkusi vandenį iš kelių upokšnių, visą laiką sruvena savo vaga. Dabar suprantama, kodėl upelis pavadintas Nyka.

2 psl.
Puslapis 1 iš 3Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus