• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Olandija: ne vien stereotipai...

Autorius: Palmiros Žvaigždės
2012-07-18 15:44:00

Į klausimą, kuo garsi Olandija, daugelis atsakytų: gausybe malūnų, gardžiu olandišku sūriu, nesibaigiančiais tulpių laukais, kurie, važiuojant pro šią šalį automobiliu, keičia vienas kitą tarsi margas bekraštis kilimas. Ir, žinoma, garsiuoju Raudonųjų žibintų kvartalu Amsterdame!

Iš tikrųjų ši šalis – kur kas įvairesnė ir gilesnė, nei visuotinai paplitę stereotipai. Olandija – vienas vaizdingiausių Vakarų Europos kraštų. Orai Olandijoje vidutiniškai šilti, klimatas drėgnas, jūrinis. 

Šalies sostinė – Amsterdamas, seniai pelniusi paties laisviausio Europos miesto titulą. Norėdami bent akies krašteliu žvilgtelti į griežtų taisyklių nesuvaržytą, tolerancijos ir pakantumo principais grįstą gyvenimą, čia suvažiuoja jaunimas iš viso pasaulio, tad Amsterdamo viešbučiai nesiskundžia svečių stygiumi. Šis miestas populiariausias tarp vadinamojo auksinio jaunimo ir maždaug 30 metų sulaukusių turistų.

Olandija – tankiausiai apgyvendinta šalis Europoje ir trečia pagal tankumą pasaulyje, nusileidžia Bangladešui ir Taivanui. Čia provincijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena per 1000 žmonių, o didžiuosiuose miestuose – net iki 2000 žmonių.

Olandai – draugiški, svetingi ir atviri. Tiesa, toje liberalioje atmosferoje tūno ir aibė pavojų. Pavyzdžiui, turistams rekomenduojama ypač atidžiai saugoti savo daiktus, nieko nesinešioti kišenėse – laisvasis miestas pritraukia ne tik juo besižavinčių turistų, bet ir miklių tuos turistus apvaginėjančių ilgapirščių. 

Amsterdame legaliai pardavinėjami lengvieji narkotikai, tačiau veikia ir juodoji rinka. Turistai perspėjami vengti bet kokių kontaktų su narkotikus siūlančiais gatvės prekeiviais.

Mieste gausu ir gyvūnų mylėtojų, tad atsargiau rekomenduojama rinktis ir natūralaus kailio ar odos gaminius – rizikuojate tapti chuliganiško išpuolio auka.

Lankomiausi turistų miestai – Harlemas, Haga, Delftas, Leidenas, Roterdamas. 

Tarp praeities ir dabarties

Olandija – senovinės miestų kultūros šalis, kai kurie miestai mena dar romėnų laikus.Miestų centrus formuoja viduramžių architektūros ansambliai. Kaimo vietovės taip pat išlaikę daug senosios kultūros bruožų. Sodybos čia išsibarstę palei kelią, dažnai greta upės ar kanalo. Kaimo vietovėse iki šiol per šventes žmonės noriai puošiasi tautiniais rūbais.

Ypatingą koloritą šalies peizažui suteikia malūnai, puošiantys plytinčius laukus. Daugybė jų naudojami kaip muziejus, kavinė ir netgi gyvenamasis namas.


Olandų virtuvėje karaliauja daržovės, žuvis, pieno produktai ir tikras virtuvės perlas, Olandijos fermerių pasididžiavimas – sūris. Išskirtinis nacionalinis skanėstas silkė (Herring), visur parduodama supakuota su marinuoto agurko riekele ir svogūnais. 

Populiarios nacionalinės šventės – Švento Martyno diena (lapkričio 11), Švento Mikalojaus diena (gruodžio 6) ir Karalienės gimtadienis (balandžio 30). Be abejo, ir visame pasaulyje įprastos kalendorinės šventės - Kalėdos, Naujieji Metai, Užgavėnės, Velykos.

Olandija – tulpių šalis

Olandija pelnytai laikoma tulpių šalimi. Kadaise šių gėlių svogūnėliai olandams netgi atstojo pinigus. O dabar gėlių žiedai tapo ne tik puikiai eksportuojama preke, bet ir Olandijos vizitine kortele, suteikiančia kraštui romantiško savitumo ir išskirtinumo.


Beje, Olandija anaiptol nėra tulpių gimtinė – šios gėlės į šalį atkeliavo iš kitų regionų, o tikroji tulpių tėvynė – Kaukazo kalnai. Kadaise laukinės tulpės pajudėjo link Vakarų per Juodąją jūrą, Balkanus, Krymą. Tulpės pradėtos kultivuoti Turkijoje, Konstantinopolio soduose. Būtent čia buvo sukurtos unikalios puokštės, kurios pakerėjo visą pasaulį. 1550 metais per Austrijos pasiuntinį apie gėles sužinota Europoje, į Vieną, mokslininkams Konradui Gesneriui ir Čarlzui de L'Ekliūzui, pasirašinėjusiam lotynišku vardu Carolus Clusius, nusiųsta tulpių pavyzdžių su aprašais. Nertrukus pastarasis mokslininkas išvyko į Olandiją vadovauti Leideno universiteto vaistažolių sodui. Be abejo, atsivežė ten ir tulpių. 

Kai olandai išvydo tulpes, įsimylėjo šias gėles iš pirmo žvilgsnio. De L‘Ekliūzo prižiūrimas sodas vos atlaikė sodininkų anplūdį – visi norėjo auginti naująsias gėles. Iš Olandijos tulpių svogūnėliai pateko į Italiją, Čekiją. Ilgainiui Olandijoje pradėta aktyviai prekiauti tulpių svogūnėliais. Šalį užplūdo tikrų tikriausia tulpių manija. Prekyba tulpėmis ir žemės plotais, kuriuose auga tulpėmis, pasiekė įspūdingų mastų. Dėl įvairių infekcijų ir mutacijų gėlės pražydo skirtingomis spalvomis, atsirado įvairiausių jų formų. Tokių, ypatingų gėlių puokštės ir svogūnėliai būdavo pardavinėjami už beprotišką kainą. Tačiau išsaugoti gėlių transformaciją būdavo itin sudėtinga. Jei vis dėlto pavykdavo tendenciją užfiksuoti kelioms gėlių kartoms – tai laikyta milžiniška sėkme.

1625-1637 metais tulpių karštinė pasiekė neregėtą mastą. Gėles ėmė auginti absoliučiai visi visuomenės sluoksniai, nuo kilmingo dvarininko iki pirklių ir kaminkrėčių, nuo karaliaus iki tarno. Deja, vėliau tulpių paklausa smarkiai krito. Persotinta rinka patyrė krizę, daugelį laukų teko likviduoti. Ir vis dėlto daugybė žmonių ir toliau augino gėles. Tai jų dėka Olandija šiandien vadinama tulpių šalimi. 

Įvairiuose Olandijos miestuose iki šiol nuolat vyksta sodininkystės parodos, kartą per metus trasoje Nordvijkas-Harlemas vyksta gėlių paradas. Pamatyti rožių, tulpių ir kitų gėlių jūros susirenka turistai iš viso pasaulio. 

Gėlių šiltnamiai Olandijoje užima per 40 mln. kvadratinių metrų.




Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus