Prietarai ir jų slapta jėga

Tikėti ar netikėti prietarais? Net jei jie – tik pajuokavimai, kartais įsiklausyti verta. Ypač jei taip pataria tavo vidinis balsas!

Jei juoda katė perbėgo kelią – nesiseks.
Penktadienį vakare nesijuok, nes šeštadienio rytą verksi.
Nesėdėk ant stalo – diena baigsis blogai.
Nenešk šiukšlių vakare – išneši iš namų pinigus.
Neskolink pinigų po saulėlydžio – jų neatgausi.
Jei sutiksi nėščią moterį – lydės sėkmė.
Nevalgyk nuo peilio – turėsi piktą anytą.
Nelaižyk iš lėkštės padažo – vyras nupliks.

Kas tai yra prietarai? Liaudies jumoras, užfiksuotas išraiškingais posakiais, žmonijos patirtis, pastabumas, mokėjimas skaityti aukštesnių jėgų siunčiamus ženklus? Tiesą sakant, ne taip jau ir svarbu. Svarbu yra tai, kad prietarai apskritai egzistuoja kaip reiškinys ir jų, kaip liaudies išminties, visiškai atmesti ir ignoruoti nederėtų.

Be abejo, dauguma prietarų tiesiog įspėja būti atsargiems visų pirma patiems, labiau rūpintis savo sveikata arba daugiau kliautis sveiku protu. Pavyzdžiui, kad ir tas, draudžiantis valgyti nuo peilio. Juk viskas logiška – gali įsipjauti!

Ir vis dėlto kiekvienas žmogus turi savą signalų sistemą, kurią jam dovanoja jo angelas sargas.

Ne viskas, kas atsitinka - tik atsitiktinumas

Visata sukurta vadovaujantis tam tikra tvarka, dėsniais, kurių nežinojimas tavęs neišvaduos nuo lemties. Jei nepaisysi šių dėsnių, pažeidinėsi juos, tau tikrai nutiks tai, kas ir turi nutikti pažeidėjams – bent jau tam, kad pasimokytum deramo elgesio.

Kartais tai gali būti kokie nors smulkučiai signalai, kaip antai sudužęs puodelis, pamesta piniginė, atsitiktinis susitikimas gatvėje, subjuręs  oras kaip tik tuo metu, kai tu išsiruošei į svarbų susitikimą.

Ar teko patirti tokią būseną, kai viskas krenta iš rankų arba atvirkščiai – einasi kaip per sviestą? Tikriausiai buvo ir taip, kad visi aplinkiniai tarsi susitarę trukdė tau pasielgti vienaip ar kitaip. Susimąstyk – galbūt tau tikrai nevertėjo to daryti, jei jau iš pat pradžių taip nesisekė?

2 psl.