• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Aukso pjūvis - matematinis grožio etalonas?

Autorius: Jūratė Mažeikytė
2010-11-05 10:00:00

Aukso pjūvis - matematinis grožio etalonas?

Spalio 2d. jaukiose ,,Artotekos‘‘ patalpose įvyko kartu su ,, Mokslas ir menas‘‘  surengtas interaktyvus seminaras ,,Fraktalai: nuo formulės iki terapijos‘‘.  Šis seminaras - Mokslo ir meno diskusijų tęsinys, įgijęs kiek kitokią formą ir labiau pritaikytas plačiajai visuomenei. Tokio pobūdžio diskusijose  gali laisvai dalyvauti žmonės, neturintys mokslinio ar meninio išsilavinimo. Šįsyk keliauta fraktalinio pasaulio pažinimo keliais. Fraktalai - save atkartojantys, neregėto grožio ir keistos geometrinės formos dariniai,  aptinkami tiek gamtoje, tiek kasdieninėje urbanistinėje aplinkoje. Seminaro dalyviai galėjo įsitikinti fraktalų svarba gamtoje ir žmogaus gyvenime, patys įsitraukti į fraktalų kūrimo procesą – tapti kūrėjais ir pasidalyti atradimais su kitais.

Su kuo valgomas fraktalas arba kas jis per baubas?

Kas yra fraktalai ir kur juos galima rasti - mėgino atsakyti Fizikas prof. Saulius Juršėnas. Lektorius prisipažino, kad visa pateikta informacija – jo Vilniaus universitete dėstomo paskaitų ciklo apie pasaulio vaizdą dalis.  Prof. S. Juršėnas fraktalus pavadino  naujai suprasta geometrija, orientuota į gamtą ir neturinčia aiškios apibrėžties, būdingos mokyklinei
Euklido geometrijai (taškų, atkarpų, kvadratų ir t. t. pasauliui). Fraktalines struktūras matome medžiuose, debesyse, žaibo kontūruose. Net ir saulė nėra tikras apskritimas! Visas mūsų vidus -  bronchų tinklas plaučiuose, kraujagyslės, nervų sistema taip pat yra fraktalinės struktūros. Tiesa, pats fraktalų mokslas dar labai jaunas, imtas plėtoti tik sukūrus kompiuterius.  Fraktalų terminą pasiūlė jų tėvu vadinamas prancūzų  fizikas Maldenbrot, kuris, beje, gimė Lietuvos žydų šeimoje. Maldenbrot pamėgino paprastą formulę (y=x2+c) nupaišyti - taip gimė  vieni pirmųjų nepakartojamų fraktalų vaizdinių – žmogaus  akims atsivėrė netiesinių lygčių turtai. Stebėtina, bet kai kurie vaizdai tiksliai atkartoja gerai žinomus dalykus: žemę ir aplink besisukantį mėnulį, žmogaus veidą, smilgas paežerėje. Įdomu, kad yra žinomas net  XIII a. Prancūzų dailininko paveikslas, kur šventasis paišo kažką panašaus į Julia sekos fraktalą matematiniais įrankiais. Fraktalai yra atsakymas į retorinį klausimą, koks pakrantės ilgis. Kuo mažesnis mastelis, tuo ji ilgesnė. Glaudžios fraktalų mokslo sąsajos su chaoso teorija. Prof. S. Juršėno nuomone visa galima išskaidyti tvarkos skalėje: netvarka –determinuotas chaosas – tvarka. Tiesa,  paprastai žmonės skiria tik  netvarką ir tvarką, pamiršdami kad egzistuoja daug tarpinių situacijų. Apbendrinus, galima sakyti, kad chaoso reiškiniai  yra determinuota netvarka laike, fraktalai – erdvėje.   Seminaro dalyviai prof. S. Juršėnui  iškėlė klausimą: Ar nėra taip, kad netiesinė fizika stumia į antrą planą tiesinę? Pasak prof. S. Juršėno, žmonės bando viską  ištiesinti, bet gyvenimas toks nėra, todėl netiesinė fizika – ateities fizika. Tiesa, nors praeitį jau galime gerai aprašyti, ateities prognozės arba atsakymas išlieka nenusakomi, kaip orų prognozės, nors smarkiai priklauso nuo pradinių sąlygų. Į klausimą ,,ar yra dvi vienodos snaigės‘‘ prof. S. Juršėnas atsakė, kad  turbūt nėra, kaip ir lapų. Bet formulių skirtumus (kaip medžio rūšį) galima atskirti. Taigi fraktalai nėra visagaliai. Pertraukos metu buvo parodytas gražus filmukas, kur kiekvienas galėjo pakeliauti  fraktaliniais vaizdais ir pasigėrėti šių struktūrų grožiu ir sąsajomis, bei žinoma pasimėgauti karšta arbata ir gardėsiais.

2 psl.
Puslapis 1 iš 4Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus