• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kultūros sostinė - be skandalų

Autorius: Jurga KLIMAITĖ-RIEBLING, respublika.lt
2010-01-08 15:00:00

Kultūros sostinė - be skandalų
respublika.lt nuotr.
Vokietijos anglių ir plieno regionas - Rūro sritis jau rytoj taps 2010-ųjų Europos kultūros sostine. 53 miestai ir miesteliai, susijungę į vieną milžinišką metropolį, dalysis šventines išlaidas ir išnaudos kultūros jėgą naujo regiono įvaizdžiui kurti.
 
Dabar tikimasi milijoninio turistų antplūdžio. “Turime pakeisti įvaizdį. Tikimės, kad kultūros sostinės etiketas padės jį nugludinti. Norime, kad nuotraukos iš Rūro srities apkeliautų pasaulį, - sakė “Rūro - Europos kultūros sostinės 2010” projekto vadovas Fricas Plaitgenas, buvęs žurnalistas ir Vokietijos TV kanalo ARD vadovas. Europos kultūros sostinės vardo šventimą jis prilygino olimpinėms žaidynėms. - Tokiais atvejais visi stengiasi pagerinti kelius, geležinkelių darbą, bet dabar mes to nedarysime. Mes nenorime atrodyti tiesiog gražūs, mes nesame festivalis, mūsų užduotis - kur kas didesnė. Šitie renginių metai turėtų sujungti 53 miestus ir rajonus į vieną metropolį kultūros jėga.”

Meną rodys patys

Numatytas galingas šventės atidarymas. Jo išvakarėse vienu metu sugaus visų Rūro srities miestų bažnyčių varpai. O sausio 9-osios vakarą senajame sunkiosios Eseno industrijos kvartale susirinks visų 53 centrų vadovai, politikai, užsienio svečiai, atvyks Vokietijos prezidentas Horstas Kėleris. Himną šventei specialiai sukūrė legendinis dainininkas Herbertas Griunemajeris, kilęs iš šio regiono. Buvusių šachtų teritorija virs kultūros sostinės epicentru. Naktinį Rūro srities dangų nušvies šventinės ugnys su aliuzija į kitados čia žaižaravusią verdamo plieno ugnį.

Per metus planuojama 2500 išskirtinių kultūrinių renginių, folklorinių festivalių. Ir praktiškai visuose dalyvaus ne menininkai iš užsienio (kaip buvo Vilniuje), o patys vokiečiai.

Arčiau žmonių

Didžiausi regiono miestai - Dortmundas, Bochumas, Esenas, Duisburgas - sujungti A40 greitkeliu, tai lyg 90 km ilgio asfaltuota vena. Be mašinos čia žmogus žuvęs. Liepos viduryje šis greitkelis bus uždarytas, 60 km abipusis judėjimas bus sustabdytas. Tiesiog ant asfalto bus surengtas gigantiškas maisto festivalis-mugė su 22 tūkstančiais vokiškų alaus stalų, muzikos scenomis, 3 tūkstančiais biotualetų. “Siekiame iš “autobano” padaryti gražų naujojo metropolio bulvarą”, - sako projekto organizatoriai.

Vokiečiai taip pat numatę tradicinį Meilės paradą, Tūkstančių simfoniją, Poetų sąskrydžius, tarptautinį pasakų festivalį, naktines parodas. Bus rengiami muzikos koncertai šachtose bei privačiose erdvėse - profesionalai muzikuos iš anksto užsiregistravusių paprastų žmonių svetainėse, parduotuvėlėse...

Pinigų neplaus

Viena projekto atstovė, paklausta apie piniginę kultūros sostinės vertę ir iš to Vilniaus pavyzdžiu kylančius skandalus, numojo ranka: “Mes neturime didelių pinigų, todėl ir skandalų nebus. Visos savivaldybės turi susidėti. Bendras biudžetas siekia apie 60 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos Vokietija gavo tik 1,5 mln. Apie 8 mln. - iš privataus sektoriaus, rėmėjų.”

Trečias Europoje

Rūro srities metropolis pagal gyventojų gausą (5,3 mln.) yra trečias Europoje. Jį lenkia tik Paryžius ir Londonas. Tai bus naujojo tipo miestas, gerbiantis savo istoriją ir neabejingas kultūrai. Kitus 12 mėnesių milžinas švęs virsmą iš angliuoto puodo į akiai patrauklų kraštovaizdį.

Vietiniai nesimaivo - tai nėra gražiausias Vokietijos regionas. Nors dar XIX a. pradžioje aplink buvo vien gražūs ūkiai. Prireikė 50 metų, ir viską prarijo betonas bei plienas. Paskui apie šimtmetį karaliavo sunkioji industrija. Iš žemės buvo išsiurbta kas tik įmanoma. O tada vėl kardinalios permainos: cechai virto moderniais muziejais, buvusios šachtininkų pirtys - klasikinės muzikos salėmis su fortepijonais. Angliakasių bokštai dabar naudojami kaip apžvalgos aikštelės, ant buvusių fabrikų stogų įrengti baseinai, apačioje - ledo čiuožyklos...

Rūro srities istorija trumpa - apie 90 metų, net jei šalia - tokie miestai kaip Duisburgas, įkurtas dar romėnų, ar Dortmundas - upės uostas, viduramžiais svarbus pirklių miestas. Tačiau vienu svarbiausių pasaulio industrijos regionų Rūro sritį pavertė ne kas kita, kaip anglys ir plienas.

Įdomūs skaičiai: 1840-aisiais visame Rūre gyveno 230 tūkst. žmonių, o 1930 metais - jau daugiau nei 4 milijonai. Darbininkai suvažiavo iš visos Europos.

Info

Vilnius neišlaikė Europos kultūros sostinės vardo egzamino. Kiekviename žingsnyje VEKS’09 vadovus lydėjo skandalai. Valstybės skirti milžiniški pinigai mažytės valstybės mažytei sostinei buvo leidžiami vėjais. Vienais duomenimis, VEKS nežinia kam išleido 105 mln. litų, kitais duomenimis - 125 mln. litų. Dar kitais - gerokai daugiau, bet neaišku kiek. Finansinius reikalus jau metus tiria Generalinė prokuratūra, tyrimas nepasistūmėjo nė per nago juodymą.
 

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus