• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kur Lietuvoje gyventi gera?

2008-11-27 00:00:00

Kur Lietuvoje gyventi gera?
"Gamma" nuotr.

Geriausia žmonėms gyventi prie jūros, Alytuje, Panevėžyje, Vilniuje... Tokią išvadą padarė Žmogaus studijų centro ekspertai, apskaičiavę savidestrukcijos - save žalojančio elgesio - 2007 m. indeksą ir palyginę šiuos duomenis skirtingose savivaldybėse.

Žmogaus studijų centro specialistai, analizuodami Statistikos departamento duomenis, kelias mirčių priežastis sujungė į hipotetinę grupę, kuri rodytų elgesio, susijusio su savęs žalojančioms tendencijomis, mastą, ir išvedė indeksą, kuris parodė milžiniškus skirtumus tarp skirtingų Lietuvos savivaldybių.

Savęs žalojimo "epidemija"

Kaip "Respublikai" teigė Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas, Lietuva jau antrą dešimtmetį lyderiauja Europos Sąjungoje (ES) pagal mirtis, susijusias su savidestrukciniu - save žalojančiu - elgesiu.

"Ne vienus metus girdime, kad Lietuva - savižudžių kraštas. Pagal savižudybių skaičių ilgą laiką pirmavome ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, - kalbėjo G.Chomentauskas. - Tačiau visiškai pamiršome, kad žmogaus savidestrukcija pasireiškia labai įvairiai - ne tik savižudybėmis. Paaiškėjo, kad kitais rodikliais taip pat pirmaujame".

Pavyzdžiui, specialisto teigimu, mirtis keliuose, per eismo įvykius, taip pat galima sieti su savidestrukcijos faktoriumi. Yra kategorija žmonių, kurie vairuoja išgėrę, kai kurie - kelis kartus viršydami greitį. Daugelis iš jų žino, kad stipriai rizikuoja taip vairuodami, ir natūralu, kad jų sąmonėje ar pasąmonėje tūno mintelė, kad tai gali baigtis blogai. Statistiškai gana dažnai blogai ir baigiasi, nes Lietuva pagal šitą rodiklį taip pat yra lyderė ES.

Kitas pavyzdys - rūkymas. Ant kiekvieno cigarečių pakelio parašyta, kad rūkymas žudo. Rūkalius krenkščia, kosėja, galiausiai mato, kad kaimynas susirgo plaučių vėžiu dėl šios priežasties mirė, tačiau toliau rūko.

Arba alkoholis. Žmogus, kiekvieną dieną išgeriantis pusę butelio ar butelį degtinės, žino, kad tai kenkia - jam tai sako žmona, jeigu tokią dar turi, kaimynas, pagaliau - jo paties organizmas. Ir vis tiek jis geria.

Sujungę visus šituos save žalojančio elgesio faktus - mirtis dėl savižudybės, apsinuodijimo alkoholiu, rūkymo sukeltų navikų, dėl transporto įvykių - į vieną indeksą, kas iki šiol Lietuvoje nebuvo daryta, gauname tam tikrą hipotetinį rodiklį, kuris apibūdina visuomenės savidestrukcines tendencijas.

Pasak G.Chomentausko, mirtys dėl visų šių priežasčių, išskyrus mirtis dėl rūkymo sukeltų navikų, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių priskiriamos prie mirčių nuo išorinių aplinkybių. Pagal šias mirtis mūsų šalis aiškiai lyderiauja ES - sąjungos vidurkį lenkia beveik keturis kartus, nors pagal kitas ligas mes esame daugmaž tame pačiame lygyje.

"Tad galime teigti, kad ne bloga sveikatos priežiūra, ne kokia nors mistinė epidemija įtakoja Lietuvoje gyventojų mirtingumą, - sakė psichologas. - Lietuvos gyventojų mirtingumą didina elgesys, susijęs su sąmoningu savęs žalojimu. Turime reikalą ne su asmens, o su visuomenės psichine sveikata, kuri negydoma ligoninėse. Manau, ji gydoma darant žmones labiau laimingais".

Situacija radikaliai skiriasi

Pirmuoju tyrimo etapu Žmogaus studijų centro specialistai surinko viešai prieinamą Lietuvos statistikos departamento informaciją ir suskaičiavo savidestrukcijos indeksą kiekvienai savivaldybei atskirai.

"Nustatę, jog Lietuva pagal savidestrukcinį elgesį lyderiauja ES, analizavome, kad galbūt mūsų šalyje yra teritorijų, kuriose žmonės gyvena gerai ir jiems nesinori savęs žaloti, - pasakojo G.Chomentauskas. - Palyginę atskirų savivaldybių duomenis, pamatėme dramatiškus skirtumus. Jie rodo, kad kai kuriose savivaldybėse žmonės galabija save kelis kartus dažniau nei kitose. Kažkas tose savivaldybėse labai blogai, ir tai ne radiacija ir ne kosmoso poveikis".

Pavyzdžiui, praėjusiais metais 100 tūkst. žmonių Neringos savivaldybėje teko 30,75 mirtys, susijusios su save žalojančiu elgesiu, o Pagėgių savivaldybėje - net 261,14 mirčių 100 tūkst. gyventojų, t.y. yra beveik devynis kartus daugiau.

Tuo tarpu lyginant savidestrukcijos indeksą didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima pasakyti, kad, ko gero, geriausia gyventi yra Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, o Klaipėdoje ir Šiauliuose savidestrukcijos indeksas didesnis.

Žmonės žaloja save skirtingais būdais - Šalčininkuose apsinuodiję alkoholiu pernai mirė 69 žmonės skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Utenos, Pasvalio, Biržų rajonuose tokių nebuvo nė vieno.

Dar vienas pavyzdys: Pagėgių savivaldybėje pernai 261 žmogus, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų mirė, dėl save žalojančio elgesio, iš jų 69 nusižudė, transporto įvykiuose žuvo 87. Tuo tarpu Palangoje šie skaičiai visiškai kitokie: dėl savidestrukcinio elgesio pernai mirė maždaug 39 žmonės 100 tūkst. gyventojų, transporto įvykiuose nežuvo nė vienas, ne vienas nemirė ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, nusižudė beveik dvigubai mažiau žmonių nei Lietuvos vidurkis.

"Kaip paaiškinti tokius faktus? Tokie skirtumai tarp savivaldybių rodo, kad jose daug ką lemia vietiniai veiksniai, kuriantys nesveiką socialinę ir dvasinę aplinką, skatinančią save žalojantį elgesį, - sakė G.Chomentauskas. - Tai reiškia, kad tiesiog yra vietos, kuriuose žmonėms yra maloniau gyventi, o kitose, visai šalia esančiose savivaldybėse, situacija dramatiškai prasta".

Tikisi rasti "vaistą"

G.Chomentausko įsitikinimu, savidestrukcijos indeksas galėtų būti priemonė įvertinti savivaldybės darbą, juk žmonių pasitenkinimas gyvenimu ura gerokai svarbiau, nei išasfaltuotų gatvių skaičius.

"Palyginę, kuo skiriasi žmonių požiūris į gyvenimą, gyvenimo būdas atskirose savivaldybėse, tikimės rasti "vaistų" - ką reikėtų daryti visos Lietuvos mastu, kad žmonių gyvenimas būtų laimingesnis, - kalbėjo specialistas. - Mūsų tikslas - surasti svarbiausius faktorius, kurie slypi už savidestruktyvaus elgesio. Ir mes juos rasime".

Vigantas Giedraitis - Neringos meras:

Sunku pasakyti, kodėl Neringoje žmonėms gyventi gera. Gal tiesiog čia gyvena protingi žmonės. Čia mažiau stresų, ne toks didelis judėjimas, kaip didžiuosiuose miestuose, mažesnės bendruomenės, ir žmonės gali vienas su kitu pasišnekėti, vienas kitam pasiguosti. Mažos bendruomenės labai daug ką reiškia. O ir savivaldybė stengiasi suteikti visokeriopą pagalbą ištikus nelaimei, nors girtis gal ir negražu, bet nepaliekame žmogaus likimo valiai.

Vytautas Salmokas - Palangos meras:

Man tai naujiena, tačiau malonu žinoti, kad žmonėms Palangoje gyventi gera. Vadinasi, gerai dirbame savo darbą, jeigu taip yra.

Gal taip yra todėl, kad Palanga - kurortas. Čia geras oras, yra kur pasportuoti, atėjus rudeniui ramiau gyvename, nesinerviname. Aišku, yra savivaldybės darbe trūkumų kaip ir bet kur kitur, tačiau gal žmonės mato, kad dėl jų stengiamės.

Valdas Merkevičius - Kazlų Rūdos meras:

Ramiame miestelyje kadaise buvo paskelbta sąjunginė statyba - žmonės iš visos Lietuvos buvo aprūpinami butais, iš bet kur atvykusiems žmonėms, vos baigusiems technikumus, buvo lengviau gauti butą nei vietiniams gyventojams. Privažiavo visokių žmonių. Dabar atsisijoja, situacija po truputį gerėja, bet dar likęs labai įvairus kontingentas, tad nepykime ant jų.

Kitas dalykas - dėl galingos pramonės čia ypač kenksmingos sąlygos, oro užterštumas 3-4 kartus viršija leistinas normas. Formaldehidas, melaminas ne vieną į kapus nuvarė. Pagal sergamumą kvėpavimo takų ligomis mes, manau, pirmaujame Lietuvoje. Nedarbo pas mus nėra, atlyginimai neblogi, tačiau žmonės dirba dieną naktį visą savaitę, tai įsivaizduokime, kokios tos moterys ir kokie tie vyrai, visą gyvenimą praleidžiantys kenksmingose sąlygose. Savivaldybė prieš pramonės gigantus bejėgė, o kenčia žmonės.

Virginijus Komskis - Pagėgių meras:

Pagėgių negalima vadinti miestu - tai gyvenvietė, kurią supa kaimai. Tad suprantama, kad dauguma žmonių, kurie tikisi kažko pasiekti, iš čia išvažiavę, o likę tie, kurie nenori dėl nieko stengtis, nenori dirbti, kurie geria, gyvena iš pašalpų. Jei dėl prastėjančios ekonominės situacijos prasidės atleidinėjimai iš darbo, situacija mūsų krašte dar blogės. Socialinė padėtis mūsų krašte bloga. Kiek mes besistengtume - bendruomenes kuriame, treniruoklių sales įrengiame, renginius organizuojame - neina žmonės. Kaip juos sudominti? Nors ant lėkštutės atnešk, jiems neįdomu, tik žiūri, kur butelį gauti, kur išgerti. Be jaunimo mūsų kaimai išmirs, o jaunimo nėra kaip pritraukti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"
 




Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus