• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Pamąstymai: imam?  3 

Autorius: Gerda Z.
2010-11-14 08:00:00

Pamąstymai: imam?
Jupiterimages.com

Pagaliau atėjo ilgai lauktas savaitgalis! Savaitė praėjo ramiai, be didelių netikėtumų. Didžiausias netikėtumas užklupo tada, kai panorau apsilankyti viename didžiųjų prekybos centrų ir pasižvalgyti į čia apsilankiusius žmones ir juos pakalbinti.


Žmones pakerėjo skambios reklamos bei šūksniai, pranešantys apie įspūdingas nuolaidas – gatvėje keliai užkimšti, čia net pelytei nėra vietos.

 

Bet apie viską iš pradžių.


Sėdu prie automobilio vairo, įsijungiu gerą muziką ir bandau pasiekti savo tikslą. Prie prekybos centro, transporto spūstyje, praleidau daugiau nei valandą. Kaip tikra pareiginga vairuotoja judėjau paskui kitus automobilius ir nuolat žvalgiausi ar ne man šalia stovintys ar važiuojantys automobiliai pypsi. Na ir nervingumas žmonių, pamąstau, kai pradeda signalizuoti vairuotojai, iš vietos nepajudėjusiam automobiliui, vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui.


Galų gale, įvažiuoju į zoną, kurioje prasideda prekybos centro ribos. Išjungiu muziką (kad būtų lengviau susikaupti) ir judu... Priešais išvystu reguliuotojus. Kad mosikuoja rankom, kad mosikuoja... Prieš akis perbėga visos teorinės vairavimo pamokos, lankytos daugiau nei prieš trejus metus, kuriose teorijos mokytojas bandė išaiškinti reguliuotojų pozas. Kaip dabar matau bekilnojantį rankas mokytoją, kuris su įspūdingu akcentu aiškina: „jeigu riguliovčikas stovi taip, reiškiasi, važioti draudžiama. Jeigu jo rankos taip, tai važioti gali tik iš dešinės...“ ir taip toliau ir panašiai. Pažadu sau, jog grįžusi namo, būtinai susirasiu reguliuotojų ženklus ir juos išmoksiu.


Priartėju prie reguliuotojų, tvarkingai važiuoju paskui opelį ir pasuku į stovėjimo aikštelę - juk automobilį kažkur reikės palikti... Štai, vyras kraunasi daiktus ir tuoj važiuos namo.  Man sekasi! Įjungiu posūkį ir laukiu. Pagarsinu CD grotuvą, jame groja daina „tik pasilik..." Nusišypsau ir mintyse suprantu paradoksus. Juk noriu, kad tas vairuotojas išvažiuotų kuo greičiau. Perjungiu dainą, kad ši nepadarytų įtakos besikraunančiam vairuotojui. Nusišypso. Išvažiuoja. Malonus žmogus, ypač tada, kai atlaisvina man vietą.

2 psl.
Puslapis 1 iš 3Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
vika
2010-11-22 01:52:40
paskaicius straipsnioka,nejauku darosi,atrodo rase 5-oke.Nei bendro supratimo,nei akivaizdaus poziurio i ispardavimus.BANALU.Zurnaliugos pradinuko straipsnis.O su uzsidetom ausinem,tai taip nieko doro ir neisgirdot,ka zmones norejo pasakyti...Ir is vis neturit supratimo apie perkamuma...
Eva
2010-11-16 13:12:04
Aš pati lyg ir norėčiau ignoruoti tą išpardavimų psichozę, bet kapituliuoju; tai tikrai apsimoka. Krizės paveiktame biudžete tenka gana kruopščiai paskaičiuoti išlaidas. Net ir numatomas. Taigi stambesnių pirkinių, tokių kaip batai, striukės, kainas jau buvau nusižiūrėjusi prieš gerą mėnesį ir išpardavimo laukiau. Ir ką gi - pasiteisino. Kai už vyrišką striukę vietoj 700 sumoki 500, už žieminus odinius batus moki ne 360, o 249 - va čia tai tikrai apsimoka. Smagu :) Ketinome priešžieminį apsipirkimą Varšuvoj daryt, bet kol kas likom patenkinti Akropolio jamam :)
Sandra
2010-11-14 15:28:51
Lengvai skaitosi, patinka.