Savaitgalį Kaune – kino klasikos perlai

Filmo "Galiorkos vaikai" afiša

Šį savaitgalį „Romuvos“ kino teatre Kaune tęsiasi prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“. Savaitgalio programoje – filmai, auksinėmis raidėmis įrašyti ne tik į Prancūzijos, bet į pasaulio kino istoriją, tarp kurių – „Atalanta“ ir „Galiorkos vaikai“.

„Atalanta“ (L‘Atalante, rež. Jean Vigo, 1934) – filmas, nuolat renkamas į geriausių visų laikų filmų topus. Tai – vienintelis prancūzų kino režisieriaus Jean Vigo, vadinamo poetinio realizmo pradininku kine, pilno metražo filmas. Deja, režisierius nespėjo filmo pamatyti: praėjus kelioms dienoms nuo filmavimo pabaigos, būdamas vos 29-erių metų, mirė. Filmo kūrybinėje grupėje dirbo ir Dzigos Vertovo brolis Boris Kaufman, vėliau pavadinęs savo darbą su Jean Vigo „kino rojumi“.

„Atalanta“ pasakoja jaunavedžių upeivio Žano ir kaimo merginos Žiuljetės istoriją. Savotišką medaus mėnesį jie leidžia laive „Atalanta“. Vieną dieną Žiuljetė, suviliota įvairiaspalvio Paryžiaus gyvenimo pabėga. Sakoma, kad „Atalanta“ – filmas, tapęs įkvėpimo šaltiniu prancūzų Naujosios bangos kino kūrėjams.

Dar vienas dėmesio vertas klasikos brangakmenis, rodomas šių metų „Žiemos ekranų“ retrospektyvoje – žinoma, „Galiorkos vaikai“ (Les Enfants du paradis, rež. Marcel Carné, 1945). Tai žymiausias visų laikų prancūzų filmas, apjungiantis įvairius žanrus, išgalvotus ir realius personažus. Jis dedikuotas teatro mylėtojams, ypač tiems, kurie įsitaisę „galiorkoje“ išgyvena stipriausias emocijas... Pagrindinį aktorės Garansos vaidmenį atlieka Arletty, kurios savita vaidyba ilgam įsirėžia atmintin. Svarbiausia filmo siužeto linija – Garansos ir mimo Batisto neįmanomos meilės istorija.

Filmas buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais, Prancūzijoje valdant nacistinei Viši vyriausybei. Filmo kūrėjai įveikė daugelį sunkumų, pradedant vyriausybės taikomais apribojimais filmų ilgiui, baigiant statistais, kurių gretose buvo Rezistencijos dalyvių, kuriems filmavimasis tapo priedanga nuo nacistinio režimo. Filmo dailininkas ir kompozitorius buvo žydai, kurie dirbo visiškai slaptai; siekiant juos apsaugoti, šių kūrėjų vardai nepasirodė filmo titruose. Kiti filmo aktoriai, atvirkščiai, pasibaigus karui buvo apkaltinti bendradarbiavimu su naciais ir nuteisti.