• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Euro kaina

Autorius: Gerda Zemenskaitė
2010-08-30 09:00:00

Pinigai pinigai pinigėliai. Kiekvieną dieną pinigus į rankas paimame daugiau nei dešimtis kartų. Juos naudojame ir parduotuvėje, ir viešajame transporte, ir norėdami paaukoti benamiui, ir atsiskaitant kavinėje.

Lietuvos nacionalinė valiuta – litas. Apyvartoje atsiradę nuo 1993 metų birželio mėnesio. O nuo 1994 metų iki 2002 metų litas buvo siejamas su doleriu santykiu 4:1. Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie litus. Ir net ne apie dolerius, apie kuriuos šiek tiek čia buvo užsiminta.

Šiame straipsnyje pagvildensime pagrindinę informaciją, susijusią su bendrąja Europos Sąjungos šalių valiuta – euru.
Visų pirma, svarbu paminėti, jog kiekvienoje šalyje eurų išvaizda  yra vienoda, jie leidžiami pagal tam tikrą standartą. 
 


Euro istorija

Euras – visiems gerai žinomas žodelis, tačiau ar bent kartą pamąstėte iš kur atsirado šis žodis ir kokia jo istorija? O viskas buvo taip: 1995 m. gruodžio mėn., ES Vadovų Taryba, įsikūrusi Ispanijos sostinėje Madride,  nusprendė būsimą bendrąją valiutą pavadinti euro, kurios lietuviška forma skamba labai paprastai: euras.
Europos Sąjungos bendroji valiuta  turi ir savo grafinį ženklą. Ar žinote iš kur jis kilo? Euro grafinis ženklas € sukurtas iš graikų kalboje esančios raidės epsilon, kuri reiškia pirmąją žodžio  „Europa“ raidę.  Ženklas nėra visai paprastutis, jis yra perbrauktas dviem horizontaliais brūkšniais, o jie simbolizuoja stabilumą.
 


Euru mėgaujasi gana daug Europos Sąjungos šalių: Graikija, Austrija, Ispanija, Airija, Portugalija, Prancūzija, Belgija, Suomija, Vokietija.

Eurais kasdien atsiskaito per 60 % ES gyventojų. Kadangi euras daugelyje šalių yra pagrindinė atsiskaitymo priemonė, nereikėtų pamiršti pasidomėti ir apie kainas. Kiek jos pakito įvedus eurą?

Dalyje eurą įsivedusių šalių neįprastai pabrango kai kurios dažnai perkamos prekės. Brangiai kainuoja ne tik stiklinė sulčių kavinėje, maisto produktai parduotuvėse, bet ir vienokios ar kitokios paslaugos, tokios kaip automobilių remontas, plaukų bei odos priežiūra. Tokie pirkiniai bei paslaugos, kurios buvo tapusios kasdienėmis, ėmė veikti  žmonių sąmonę ir šiek tiek pristabdė jų įsigijimą bei vartojimą.

Visagalė statistika

Per pastaruosius du metus, pramonės gamintojų kainos padidėjo Kipre (sostinė Nikosija) (~2  proc.), Danijoje (sostinė Kopenhaga)  (~1,2 proc.) ir Slovakijoje(sostinė Bratislava) (~0,5 proc.).

Geros žinios mus pasiekia iš Bulgarijos (sostinė Sofija),  kur kainos sumažėjo 1 procentu.  Štai Rumunijoje (sostinė Bukareštas) pastaraisiais metais kainos „krito“  šiek tiek mažiau nei 1 procentu, tokie patys pakitimai matyti ir Airijoje (sostinė Dublinas) ir Graikijoje(sostinė Atėnai), (po 0,7 proc.).
 
Euras ir Baltijos šalys

Baltijos šalys taip pat intensyviai mąsto apie euro įvedimą. Visuose oficialiuose tinklalapiuose rašoma, jog Lietuva įsives eurą 2014 metais, o štai broliai estai iš Europos Komisijos jau yra gavę pasiūlymą tai padaryti. Čia reikėtų paploti kaimyninei šaliai, mat tuo tarpu, kai Lietuva ir Latvija džiaugėsi pakilimu ir švaistė pinigus kur reikia, ir kur nereikia, Estija kruopščiai taupė pinigėlius ir šitaip kėlė savo biudžeto lygį. Tik dėka tų santaupų, Estijai pavyko apsisaugoti nuo ekonominės krizės.

Kiekvieną dieną pasigirsta vis daugiau skirtingų nuomonių, susijusių su euro įvedimu. Vieni atkakliai tvirtina, jog euras yra labai reikalingas ir, netgi, būtinas, o skeptikai aiškina ir pateikia labai daug svarių argumentų, jog euro įvedimas yra nereikalingas. Dvi tvirtos nuomonės skirtingose svarstyklių pusėse.

Pamąstykime, kokios naudos sulauktų Lietuvėlė, jei artimiausiu metu  čia būtų įvestas euras? Teoriškai visa tai skamba labai patraukliai: paskatins prekybinius ryšius, atsiras galimybė plėstis ekonomikai, rinkai, tačiau ar sulauks bent menkiausios naudos iš euro įvedimo paprasti, eiliniai Lietuvos žmonės?


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus