• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Ar saugu tikėti prietarais?

Autorius: Infovoronezh.ru
2014-03-26 18:00:00

Ar saugu tikėti prietarais?
Freedigitalphotos nuotr.
Dauguma mūsų tiki prietarais, kad ir kaip kvaila tai beatrodytų. Juoda katė, virš galvos kranktelėjusi varna, sudužęs veidrodis... Aplink mus vykstantiems atsitiktinumams mes suteikiame gilesnę prasmę ir stengiamės apsiginti nuo įvykių, kurie gali mums nutikti kaip prietaro pasekmė. Tačiau tikėjimas, kad nieko nevyksta atsitiktinai, nėra toks jau nekaltas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Prietaringumas gali ne tik šaukštu deguto apkartinti mūsų gyvenimą, bet ir privers nuolat nerimauti, atims vieną svarbiausių poreikių – jaustis saugiam.

Viena vertus, prietarai gali labai teigiamai paveikti apsauginį mechanizmą, kuris, padedamas tam tikrų signalų, padeda prognozuoti ateitį ir iš anksto apsisaugoti nuo nemalonumų ir nelaimių. Tačiau tokia pagalba mūsų psichikai – laikina. Iš tikrųjų prietaringumas labai trukdo žmogui, kadangi jis yra ne kas kita, o tik nežinomybės baimė. O iš čia kyla ir padidintas nerimas.

Tai – blogas ženklas

Kai žmogus nuolat nerimauja, tai – nenormalu. Tam, kad save kaip nors apsaugotų nuo nežinomybės ir neapčiuopiamos grėsmės, žmogus pradeda ieškoti ženklų savo aplinkoje, kurie įspėtų, draustų ką nors daryti. Pavyzdžiui, jūs einate gatve ir pamatote atvirą šulinį. Jei esate prietaringas, neabejotinai tai palaikysite blogu ženklu – perspėjimu, kad jums nieko nepavyks, nepasiseks. Tai stiprus nepasitikėjimas savimi. Juk tas pats ženklas iš esmės galėtų būti traktuojamas ir kitaip – pavyzdžiui, kad likimas jums atveria naujų galimybių.

Prietaringas žmogus pasaulį suvokia nerealiai, netikrina jo, gyvena pagal ženklus: ryte už lango kranksi varnos – verčiau nekelti kojos iš namų. Į tikrą, o ne ženklų pasaulį, prietaringi žmonės kreipia mažai dėmesio. Pavyzdžiu, jums nepatinka žalia spalva, o viršininkė atėjo į darbą apsirengusi žalia palaidine. Jums būtina su ja skubiai aptarti kokį nors klausimą, tačiau tą dieną sukausto baimė: baisu praverti jos kabineto duris, nes jos žalia palaidinė jums – blogas ženklas. Taigi iš anksto nusiteikiate, kad nieko nepešite. Atidedate šį klausimą kitai dienai. Kitą dieną viršininkė apsirengė kitos spalvos rūbais. Drąsiai praveriate kabineto duris, papasakojate apie problemą ir... čia pat gaunate pylos, kad to neaptarėte vakar. Vargu ar tokiu atveju prietaringas žmogus pagalvotų, jog pats pasielgė nelogiškai atidėliodamas svarbaus klausimo sprendimą kitai dienai. Jis pasidžiaugs, kad šiandien gavo „tik tiek“ pylos – jei būtų ėjęs kalbėtis vakar, tikriausiai būtų buvę dar blogiau! Kas jam apie tai pranešė? Na, žinoma, žalia palaidinė!!!

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus