• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Egzaminai!!! Kuo gali padėti tėvai?

Autorius: Ramunė Žumbakienė, "Aš ir psichologija"
2009-05-18 00:00:00

Egzaminai!!! Kuo gali padėti tėvai?
Jupiterimages nuotr.

EGZAMINAS! Ko gero kiekvieną, patyrusį, kas tai yra, vien šis žodis nuteikia bauginančiai, sukelia didesnę ar mažesnę įtampą. Prisiminimai iš karto genami lauk, o susapnuoti šia tema sapnai vertinami kaip košmaras.

Kai neišvengiamai ateina egzaminų metas vaikams, namuose susiduriama su dideliu nerimu ir, rodos, ima nerimauti ne tik laikysiantieji egzaminą, bet ir visi aplinkui. Kaip sukurti namuose tokiu metu kuo ramesnę aplinką – iššūkis pats didžiausias. Nuo ko pradėti?

Pirmas etapas, mieli tėveliai, pradėti nuo savęs. Kuo mažiau jaudinsitės jūs, tuo labiau padėsite išlikti ramiems savo vaikams. Be abejo, kiek tai įmanoma tokioje situacijoje. Nes saikinga jaudulio ir nerimo dozė netgi būtina jėgoms ir dėmesiui mobilizuoti. Išlaikyti rimtį visuomet trukdo asmeninė negatyvi patirtis ir dideli lūkesčiai. Kad nuo šių dalykų laikinai atsiribotumėte, galite pabandyti keisti kvėpavimą ir teigti sau ramybės pojūtį. Sakykite sau: „Aš ramus (-i). Aš kvėpuoju lėtai. Man gera, kai kvėpuoju lėtai. Šiuo metu aš atsakingas (-a) už ramų kvėpavimą. Aš kvėpuoju ramiai ir visi namiškiai kvėpuoja ramiai.“ Jei šis būdas nepadeda, galite pasinaudoti relaksacijos ir autogeninės treniruotės kompaktine plokštele.

Siekiant produktyviai panaudoti savo nerimą ir apvaldyti tvyrantį namuose chaosą bei sumaištį, gali padėti aiškus veiksmų planas. Jis labai pravers, jei įvardysite ne tik ką darysite, bet ir ko nedarysite. Pirmas aiškus punktas – ne jūs laikote egzaminą. Tad mokytis, įsiminti gausybę informacijos jums šiuo tarpsniu nereikia. Vadinasi jūsų veiksmų planas turėtų būti orientuotas į aplinkos, padedančios vaikui produktyviai mokytis ir nepervargti, kūrimą, tinkamos mitybos ir režimo priežiūrą bei per didelių savo lūkesčių tramdymą.
 
Aplinkos kūrimas

Iš asmeninės patirties tėvai jau žino, kad švara, tvarka ir grynas oras visose srityse gerina darbingumą. Bet ne visi yra išbandę, jog kelios raudonos detalės interjere aktyvina protinę veiklą. Jei panašių detalių vaiko kambary nėra, besiruošiantiesiems egzaminams pasiūlykite laikinai pastatyti gėlę į raudoną vazonėlį, nupirkite raudoną puodelį arbatai ar geriamajam vandeniui, raudoną skylamušį ar plėšomų raudonų popierėlių.

Aplinkoje esantis triukšmas visuomet blaško, o girdima informacija per radiją ar TV gali pavojingai susimaišyti su reikiama išmokti informacija. Visiška tyla po kurio laiko veikia migdančiai, ypač jei medžiaga, kurią reikia įsiminti, subjektui yra neįdomi, labai sudėtinga. Čia visada gelbsti muzika.

JAV atlikti tyrimai įrodė, kad tinkamai parinkta muzika per keletą minučių suderina abiejų smegenų pusrutulių veiklą, sulėtina fizinius procesus ir dėl to žmogus atsipalaiduoja – panašiai kaip medituodamas ar hipnozės metu. Po penkiolikos minučių pulsas ir kvėpavimas pasiekia ramybės metu įprastą dažnį. Čia kalbama apie keturių ketvirtinių takto muziką, prie kurios širdies ritmas stengiasi prisitaikyti. Taigi nuo natūralaus, maždaug 72 dūžių per minutę, sulėtėja iki 60.

Ramybės būsenoje pulsas labai gerai veikia visą žmogaus savijautą. Išnyksta stresas, kūnas suvartoja mažiau energijos, tad didžioji jos dalis sunaudojama protinei veiklai. Muzika suteikia atsipalaidavimo būseną, kartu ir natūralaus vaikiško žaidimo džiaugsmo, o taip pat leidžia jaustis žvaliam bei imliam. Daugelyje šaltinių pagrindiniais tokios muzikos autoriais nurodomas J. S. Bachas, G. F. Hendelis, G. F. Telemanas, A. Vivaldis. Smegenis aktyvinanti  ir gyvybingumą žadinanti Mocarto muzika: koncertai smuikui Nr. 1-5; simfonijos Nr. 29, 32, 39, 40; styginių kvartetai; simfonija „Concertante“; kadriliai.

Nemėgstantiesiems klasikinės muzikos galima naudoti ir specialių atpalaiduojančios muzikos kompozicijų, sukurtų, pavyzdžiui, Arndo Šteino (Arnd Stein), pagal septintajame dešimtmetyje populiarius ritmus. Be abejo galima surasti ir visiškai „savos“ muzikos, kuri veikia raminančiai, bet ne migdančiai. Paskutinė akompanimento dalis galėtų būti ypač gyvas kūrinys, kuris padėtų mintimis greičiau grįžti į kasdienybę. Geriausių rezultatų pasiekiama klausantis styginių instrumentų, pavyzdžiui, smuiko ar violončelės. Svarbu, kad būtų tikslus ritmas, nes mokantis būtina, kad kvėpavimas prisiderintų prie muzikos ritmo.
 
Leiskite mokytis prieš miegą

Siekdami daugiau išmokti, vaikai dažnai naudojasi neefektyviais mokymosi būdais (dažniausiai mokosi, mokosi – lyg vienu įkvėpimu lipdami iki penkto aukšto), dėl ko labai greitai pervargsta ir nepasiekia norimo rezultato. Tėvai gali padėti racionaliau sutvarkyti dienotvarkę, priminti padaryti pertraukėles ar kartu atlikti kelis fizinių jėgų reikalaujančius darbus: išplauti grindis, išlyginti keletą rūbelių. Įvairūs tyrimai rodo, kad visiškai susikaupus išliekama daugiausia 30 minučių. Todėl kas 30 minučių būtinos 3 minučių pertraukėlės, nes mažiau nei 3 minučių neužtenka pailsėti, o per ilgesnį laiko tarpą pernelyg atitolstama nuo mokymosi turinio. Kas dvi valandas privalu knygas užversti maždaug 20–30 minučių. Po tokios pertraukos, jei įmanoma, verta imtis visai kitokio pobūdžio mokslų, nes tuomet nauja medžiaga lengviau įsimenama, netrikdo panašumas. Padrąsinkite vaikus daryti pertraukėles argumentuodami faktu, jog mokomasi ir tada, kai nesimokoma! Ilsėdamosi smegenys apdoroja tai, kas išmokta.

Nebarkite vaikų, jei mokosi iki vėlumos ir net tuomet, kai jau, atrodo, laikas eiti miegoti. Ypač tai būdinga tiems, kurie vadina save pelėdžiukais (tie, kurie aktyvesni ir darbingesni jaučiasi vakare). Kiekvienas turime savo vidinį, vadinamąjį biologinį, ritmą, o dirbant tuo pačiu ritmu pasiekiami geriausi rezultatai. Be to, tas, kuris mokosi visą dieną, išsaugo atmintyje 9 proc. informacijos, jei vakare veikia ką nors kitą. Tas, kuris prieš miegą dar šiek tiek pasimoko, išsaugo 56 proc. žinių. Aišku, šito pasiekiama tik tuo atveju, jei nesistengiama kuo ilgiau neužmigti, o mokomasi iki tol, kol ima merktis akys. Tokių pat gerų rezultatų galima tikėtis, jei ir dieną pasimokius trumpai pamiegama. Šiuo atveju miego trukmė neturi reikšmės. Miegas prieš mokymąsi, priešingai, gerokai sumenkina produktyvumą. Kuo trumpiau pamiegama, tuo labiau sumažėja galimybė ko nors išmokti. Tik praėjus valandai nuo prabudimo, šis veiksnys išnyksta.
 
Per dideli lūkesčiai – papildomas nerimo šaltinis

Jei neišmokėte, nepavyko sudominti ar tiesiog neišreikalavote iš vaiko mokytis iki egzaminų, nebedarykite to likus vos kelioms savaitėms. Patys visko juk nemokate. Egzaminų metu svarbiau yra atskleisti viską, ką moki, ką jau esi išmokęs. Tam būtina gera savijauta (net ir tiems, kurie užtikrintai žino atsakymus į visus galimus egzamino klausimus). Sunku tai pasiekti, t. y. išlaikyti gerą savijautą, kai reikia nuolat atlaikyti tėvų ir mokytojų spaudimą. „Mokykis, mokykis, mokykis...“; „Tu vėl nesimokai...“; „Tau reikia ruoštis egzaminams...“ – nenustoja kartoti gimdytojai. Vaikai tai puikiai žino, o nesibaigiantys raginimai sukelia norą priešintis arba abejingumą (jei vaikas kitaip nesugalvoja pabėgti iš tos situacijos).
 
Laikyti egzaminus – neišvengiamas dalykas, praeinantis gyvenimo etapas. Bet jei egzaminų sukelta įtampa jums, tėvams, atsinaujina ir kankina iš naujo (nors jau daug metų prabėgo nuo realių įvykių), pasikalbėkite apie tai su artimiausiais draugais, o dar geriau su savo psichologu ar psichoterapeutu. Kalbėkite apie save, savo nerimą, o ne kokie netikę ar veltėdžiai yra jūsų vaikai. Taip padėsite ne tik sau, bet ir vaikui, nes mokysite jį savo pavyzdžiu. Juk stresiniu laikotarpiu ne skubate griebtis medikamentų, o stengiatės įvardyti kylančio nerimo priežastis ir ieškoti būdų tam nerimui sumažinti.

Jei vaikas skundžiasi, jog dėl jaučiamo didelio nerimo nebegali užmigti, skatinkite išpasakoti nerimą keliančias mintis ar vaizdinius. Jei šis noriai pasakojasi, pasiūlykite susikurti vaizdinį, kad jis įveikia kylančius sunkumus, pavyzdžiui, suvalgo visas knygas ir suvirškina ten glūdinčią informaciją arba tampa visų knygų ir užrašų generolu, kuris vadovauja savo armijai kiekviename mūšyje duodamas komandas, kas ir kada turi kautis, t. y. kurios žinios per kokį egzaminą. Jei vaikas nelinkęs kalbėtis su jumis, leiskite susitikti su draugais. Jei kankina įtampa pečių juostoje, pamasažuokite ar tiesiog kelis kartus krestelkite pečius, pakeldami juos rankomis aukštyn ir staigiai paleisdami. Jei mėgstate patalpas gaivinti kvapais, galite išmėginti aromaterapines priemones. Jums čia gali pagelbėti melisa, rozmarinas, čiobrelis (jie išsklaido protinį nuovargį), eukaliptas (gerina sugebėjimą susikaupti), levanda (padeda užmigti, mažina nerimą).

Norėdami sumažinti vaiko baimes prieš egzaminus, nekartokite, kad „viskas bus gerai“, jei patys tuo netikite. Ši formuluotė veikia tik tuomet, kai tai sakantis žmogus yra tikrai ramus ir įtaigus. Kitaip bus visiškai priešingas rezultatas, o vaikas sau kartos: „Jis manęs nesupranta. Nieko čia gero. Pažiūrėčiau, jei pačiam reikėtų ruoštis egzaminams.“ Geriau sakykite neabejotinus dalykus: „Tu mokeisi, ruošeisi, o dabar atiduok – parodyk, ką moki. Kvėpuok lėtai, ramiai. Skaičiuok iki keturių. 1, 2, 3, 4 – įkvepiam. 1, 2, 3, 4 – iškvepiam. O dabar įkvepiam 1, 2, 3, 4, sulaikom kvėpavimą 1, 2, 3, 4, iškvepiam 1, 2, 3, 4, sulaikom kvėpavimą 1, 2, 3, 4. Pakartojam dar keletą kartų.“ (Toks kvėpavimas suderina abiejų pusrutulių veiklą, padeda susikaupti.)

Geriausia jūsų pagalba vaikui – palaikymas, išklausymas ir vaiko prašymų (netrukdyti, neburbėti, nekonfliktuoti, padaryti arbatos ar pagaminti mėgstamą patiekalą) įgyvendinimas. Leiskite sau ir vaikams atitrūkti nuo intensyvaus mokymosi – aktyviai poilsiaukite, kartkartėmis pramogaukite su draugais.
 
Maistas smegenims

Jei nuoširdžiai norite padėti vaikams prieš egzaminus, bet patys neturite jėgų nei tvarkytis, nei laikinai perimti jų pareigas namuose, nei kartu mokytis atsipalaiduoti (jei iki šiol to nedarėte), tai darykite tai, ką darėte ir anksčiau, – pasirūpinkite visaverte mityba.

Smegenys suvartoja apie 25 proc. viso organizmo energijos. Daug ir intensyviai mokantis jos prireikia dar daugiau. Kad maistas būtų paverčiamas energija, reikalingą nerviniams pranešimams pakrauti, smegenims būtini B grupės vitaminai. Jų gausu alaus mielėse, kepenyse, ruduosiuose ryžiuose ir miežiuose.

Jei suskubote pasirūpinti tinkama vaikų mityba, pirmasis svarbus etapas akademiniam pažangumui pagerinti yra vartoti sudėtinguosius angliavandenius, kurių yra vaisiuose ir daržovėse, sėklose, riešutuose ir neskaldytuose grūduose, valgyti makaronus iš rupių miltų ir sorų, ruduosius ryžius.

Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad lecitino sudedamoji dalis cholinas per trumpą laiką 25 proc. padidina smegenų pajėgumą. Jo yra daugelyje maisto produktų, ypač kiaušiniuose, žuvyje, kviečiuose.

Nepamirškite vandens! Jo trūkumas paveikia ir psichinius procesus – akivaizdžiai nusilpsta gebėjimas mąstyti ir susikaupti. To negali pakeisti jokie stimuliatoriai. Priešingai, jei trūksta vandens, kava, arbata ir gėrimai, turintys kofeino, gali sukelti dirglumą ir nerimą.

Jei neturite galimybių nuosekliai pasirūpinti tinkama egzaminuojamojo mityba, tai kas rytą duokite keletą riešutų ar javainį (presuotų avižų batonėlį), o ant rašomojo stalo pastatykite gražų ąsotį su vandeniu, šalia puodelį ar stiklinę (pavyzdžiui, su užrašu „vanduo Tomo smegenims“ arba „smegenis gaivinantis vanduo“).
 
MUZIKA MOKSLAMS

Tinkami muzikos kūriniai, padedantys atsipalaiduoti, bet ne miegoti, gerinantys smegenų pusrutulių veiklą:

Johanas Sebastianas Bachas (Johan Sebastian Bach):
1. Largo iš koncerto fleitai ir styginiams g-moll.
2. Largo iš Koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui f-moll.
3. Larghetto iš Koncerto obojui d’amore ir styginiams a-dur.
4. Largo iš Koncerto klavesinui solo g-moll.
5. Largo iš Koncerto klavesinui solo g-dur.
6. Largo iš Koncerto klavesinui solo f-dur.
7. Arija g-dur iš Goldbergo variacijų.

Georgas Frydrichas Hendelis (Georg Friedrich Handel):
1. Visos lėtos dalys iš Concerti grossi styginiams, op. 6, Nr. 1-12.
2. Visos lėtos dalys iš Concerti grossi su obojais, op. 3, Nr. 1-6.
3. Largo iš Koncerto Nr. 3 d-dur (Fejerverko muzika).
4. Largo iš Concerto grosso Nr. 2 B-dur, op.3.

Antonijus Vivaldis (Antonio Vivaldi):
1. Largo iš „Žiemos“, „Metų laikai“, Nr. 4 f-moll (op.8).
2. Largo iš Koncerto D-dur gitarai, styginiams ir bosui continuo.
3. Largo iš Koncerto mandolinai, styginiams ir vargonams, Nr. 1 C-dur.
4. Largo iš Koncerto violai d’Amore, liutniai ir styginiams d-moll.
5. Largo iš Koncerto fleitai, styginiams ir bosui continuo C-dur.
6. Largo iš Koncerto violai d’amore, styginiams ir kontrabosui d-moll.
7. Largo iš Koncerto violančelei, styginiams ir kontrabosui g-dur.

Georgas Filipas Telemanas (Georg Philipp Telemann):
1. Largo iš Fantazijų klavesinui g-moll.
2. Largo iš Koncerto violai, styginiams ir kontrabosui g-dur.
 




Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus