• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Į skaitytojų klausimus atsako psichologė Aistė Garškaitė (Idalis)

Autorius: eli.lt
2010-11-04 08:00:00

Į skaitytojų klausimus atsako psichologė Aistė Garškaitė (Idalis)
eli.lt

Nuo šio ryto pradedame publikuoti psichologės Aistės Garškaitės atsakymus į eli.lt skaitytojų užduotus klausimus.

 

Klausimas:  Sveiki, tikiuosi, kad galėsite man padėti. Skrisdama lėktuvu pas savo vaikiną į kitą pasaulio kraštą sutikau kitą. Pamečiau galvą. Jis (vadinsiu jį X-u) sako, kad mane myli, kad pamilo taip netikėtai ir stipriai... Sakė, kad lauks manęs, prašė, kad grįžčiau. Susirašinėjom el. paštu, planavom ateitį kartu, bet mūsų bendravimą nuolat ištinka drama. Tai mylim, tai nebežinom, ar mums pavyks.Tada jis rašo, kad neberašyčiau, kad palikčiau viską kaip iliuziją ir meilės šventovę. Ar tai normalu? Ką galėtų reikšt toks jo elgesys? Beje, jis daug vyresnis už mane. Aš planuoju grįžt ir bandyt. Dabartinis vaikinas erzina. Liko daugiau nei savaitė, o mūsų susirašinėjime vėl krizė. Jau trečia. Išeik, palik svajonę ir pan.  Kaip man elgtis? Ar išeiti ir palikti, taip ir nesužinojus, kaip būtų buvę, ar kovoti? Laumė


Atsakymas: Noriu Tavęs atsiprašyti, nors skaičiau tavo laišką kelis kartus taip ir nesusigaudžiau, kur kalbi apie „savo vaikiną“, o kur apie kitą – „X“, todėl atsakysiu taip, kaip supratau. Skaitant laišką pasijuto, kad Tavo emocijos ir jausmai tiesiog verda, virsdami į didžiausias asmenines dramas. Mano manymu, emocijos nėra geriausios patarėjos gyvenime ir sprendimai priimti vadovaujantis vien tik jomis, dažnai būna priešlaikiniai ir skaudžiai atsiliepiantys tiek pačiam žmogui, tiek šalia esantiems. Sugebėjimas pažvelgti giliau, neskubėti ir numatyti galimas kiekvieno pasirinkimo ir poelgio pasekmes yra būdinga brandžiam suaugusiam žmogui.


Klausimas: Sveiki, norėčiau pasiteirauti dėl savo brolio. Jis kategoriškai atsisakė eiti pas psichologę tad nežinau kaip jam būtų galima padėti. Kai išsiskyrė mūsų tėvai, brolis jau ir taip nekentė tėvo ir ta neapykanta niokoja jį patį. Jis tampa vis panašesnis į tėvą, o tai tikrai nelabai gerai, kadangi geria be saiko, kartais nusikeikia ar pasielgia taip, kaip tėvas... Nemanau, kad tai genai, nes anksčiau taip nebūdavo, o ir pasireiškė tik po kiek laiko, kai išsikraustėm. Mama ir aš kartais jam sakom, kad jis panašėja į tėvą, mama kartais apie tai su juo pasikalba, bet jis tik nunarina galvą ir vis tiek taip pat elgiasi. Kaip jam padėti? Nenoriu, kad vieną dieną jis būtų žmogus, kuris labiausiai nekenčia savęs pačio, o labiausiai bijau, kad jis pradės mušti savo šeimą kaip ir tėvas... Labai prašau padėti. Eglė

2 psl.
Puslapis 1 iš 3Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus