• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Į skaitytojų klausimus atsako psichologė Aistė Garškaitė (IId.)

Autorius: eli.lt
2010-11-10 17:00:00

Į skaitytojų klausimus atsako psichologė Aistė Garškaitė (IId.)
eli.lt

Publikuojame eli.lt psichologės Aistės Garškaitės atsakymus į skaitytojų užduodamus klausimus. Jūs taip pat galite užduoti klausimus eli.lt specialistams. Tai padaryti galite pagrindiniame puslapyje.

 

Klausimas: Sveiki. Man 14 metų. Kaip ir dauguma merginų, svajoju būti modeliu. Šeima ir dauguma pažįstamų taip pat sako, kad tikčiau modelio darbui: esu aukšta, puikaus kūno sudėjimo, šviesių ilgų plaukų. Tačiau aš taip nemanau, esu labai kompleksuota, visiškai nepasitikiu savimi! Kompleksuoju dėl visko, savo nosies, mažų lūpų,akių... Labiausiai dėl akių! Visada vengiu akių kontakto. Pamačius gražią panelę, laisvai su visais bendraujančią, pasijuntu nieko verta, kartais norisi tiesiog pasislėpti nuo visų. Dėl to nedrįstu užpildyti anketos į jokią modelių agentūrą. Bijau, kad manęs nepriims, ar net išjuoks. Nebežinau ką daryti. Noriu atsikratyti visų kompleksų, pagaliau savimi pasitikėti. Prašau, patarkite kaip galėčiau tai padaryti... Karina


Atsakymas: Patikimiausias būdas atsikratyti baimių, perdėto susirūpinimo, ką kiti apie tave galvoja ar, tavo žodžiais „kompleksų“ yra pasiryžti ir padaryti tai, dėl ko nerimauji, o tada pažiūrėti, kas iš to bus.Pasvarstyk, kas blogiausio gali įvykti, jei viena iš daugelio modelių agentūrų nepakvies tavęs? Jei tave atrinks? Ar Tavo išvaizda nuo to pasikeis? Ar tapsi labiau gražia arba negražia? Taip pat pagalvok, kokie žmonės Tau gyvenime yra svarbiausi. Ar pasikeis jų nuomonė apie tave, jei taptum modeliu arba netaptum? Kaip? Tikiuosi, kad atviri tavo atsakymai į šiuos pasiūlytus klausimus, padės tau drąsiau imtis įgyvendinti savo svajones ir tapti labiau laisva nuo tau mažai reikšmingų ar net nepažįstamų žmonių nuomonių.


Klausimas: Laba diena, nebesuprantu savęs, savo jausmų. Su draugu esame 9 metai, turime dukrytę 2 m. Pradžia draugystės buvo nuostabi, vėliau, kaip ir visur - pasipykimai, tai normalu. Tiesa pasakius, nesijausdavau pilnavertė ir galima sakyti nuo to laiko, kol kartu - netobulėjau, neaugau, bet tik dabar tai suprantu. O visa sumaištis prasidėjo, kai vaikinas mane išdavė ir buvo neištikimas. Praėjo jau daugiau nei metai, bet kuo toliau, tuo labiau nebesuprantu, ko noriu ir kas darosi. Fiziškai jis nebetraukia manęs visai, nors ir nebuvo didelės traukos nuo pradžių, tiksliau, nežinojau, ką tai reiškia. Buvom trumpam išsiskyrę ir su kitu vaikinu tai pajutau, ką reiškia trauka, trokšti kažko fiziškai. Bet tai buvo laikina, susitaikėme ir vėl esame kartu, tačiau trokštu to kito. Tai vat ir gavosi sumaištis: nebežinau, ar noriu būti su savu vaikinu, ar tai tik pripratimas, ar dėl dukrytės, o gal myliu, kaip anksčiau, tik nukišau kažkur giliai tuos jausmus? Be to, ar įmanoma atkurti trauką jam, nes visai jo nenoriu? Man 25m. Jis buvo man pirmas vaikinas ir tiek metų kartų praleista, tiek kurta, labai sunku galvoti apie išsiskyrimą, bet viskas kažkaip nebepakeliama. Tie nesutarimai, tas stovėjimas vietoje ir nežinia. Jis nori kurti šeimą toliau, tai aš blaškausi ir nebesuprantu, ko noriu. O gal negaliu jam atleisti. Prašau padėkite. Dėkoju iš anksto. Jovita

2 psl.
Puslapis 1 iš 5Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus