• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kai susiduriame su manipuliacija

Autorius: Palmiros Žvaigždės
2011-02-24 18:22:00

Kai susiduriame su manipuliacija
Photodisc.com
Manipuliacija – tai toks elgesys (sąmoningas arba nesąmoningas, kai žmogus elgiasi manipuliuodamas aplinkiniais, bet pats to nesuvokia), kuriuo siekiama gauti iš aplinkinių sau naudos, nors jie galbūt nenusiteikę ją suteikti; kai žmonės nesąžiningai verčiami elgtis taip, kaip jie nenori; kai aplinkiniai įtikinėjami kokia nors tiesa arba jiems peršamas požiūris, kuris neatspindi realybės; kai savos problemos užkraunamos kitiems, kad nereikėtų jų spręsti pačiam; kai kiti verčiami prisiimti atsakomybę už manipuliuojančiojo gerovę ir jam nereikia jaustis atsakingam už tai, kas nepasiseka, ir kiti panašūs subtilūs ar nelabai subtilūs būdai siekti savo tikslų.

Manipuliacinis elgesys labai būdingas tam tikro tipo asmenybėms, pavyzdžiui, narcizinėms ar antisocialioms, tačiau vienokias ar kitokias manipuliacijas naudoja labai daug kas. Svarbiausia, kad tai nebūtų gyvenimo stilius, kai aplinkiniai vertingi tik tada, kai jais galima pasinaudoti, tačiau nesugebama užmegzti nuoširdžių ir artimų ryšių.
 
Kam reikalingos manipuliacijos?

Žinoma, tam, kad būtų galima gauti naudos. Tai nebūtinai apčiuopiama, materiali nauda – tai yra, kai sugebama zyziant prisiprašyti pagalbos ar kažkokių paslaugų (pavyzdžiui: „Na būk geras, padėk, neturiu daugiau ko prašyti, tu vienintelis sugebi, tau išeina geriausiai...“), bet gali būti gaunama ir emocinė parama, palaikymas, užuojauta, sukeliamas pyktis kitam žmogui ir panašiai („Manęs niekas nemyli, visi mane paliko, net ir tau turbūt nemalonu su manim kalbėtis... Ir Andrius su manim nebenori kartu būti, turbūt jam esu per bjauri“ (galimi variantai: per prasta, per daug dėl jo stengiausi ir t.t.).
 
Išvirkščioji manipuliacijų pusė

Tačiau manipuliuojantis elgesys nesunkiai gali būti perkąstas, ypač jeigu taip susiklosto, kad pasikalba keli vieno žmogaus išnaudojami „draugai“ ir paaiškėja, kad jais visais naudojamasi. Tada pasidaro nemalonu toliau bendrauti, nesinori būti tuo, „ant kurio galvos lipa“ ir kurį galima išnaudoti. Jei esate toks manipuliuotojas – gali būti, kad pagalbos nesulauksite būtent tada, kai jos iš tiesų labiausiai reikės, jumis daugiau netikės ir nebepasitikės, ir nebenorės nuoširdžiai draugauti. Be to, manipuliuojantis elgesys dažnai kitiems žmonėms sukelia pyktį.

Kitas pavojus – kyla grėsmė pačiam įtikėti savo kuriamomis istorijomis ir apgailėtina situacija, ir tada pasineriama į taip vadinamą beveik psichozinę būseną, kai sunku atskirti realybę nuo fantazijų, tiesą nuo melo ir pusiau melo, kai dalis informacijos yra teisinga, dalis – pagražinta ir sukurta.

Manipuliuojantys žmonės viduje jaučia didelę tuštumą (gali būti, kad ne visada tą suvokia), nes jų pasiekimai ir santykiai su aplinkiniais grindžiami iliuziniais dalykais, kurie bet kada gali subyrėti kaip kortų namelis. Todėl gali apimti depresija ir suvokimas, kad savo vertė yra labai žema, priklausanti nuo aplinkinių.
 
Kas slypi už manipuliacijos?

Manipuliacinis elgesys – tai pasyvios agresijos išraiška. Su aktyvia agresija susiduriame tada, kai žmogus atvirai, tiesiogiai ir aiškiai išreiškia pyktį, pasakydamas apie tai arba net fiziniais veiksmais (mušdamasis, daužydamas daiktus ir panašiai). Apie pasyvią agresiją kalbame tada, kai norite „laimėti“, dominuoti arba kontroliuoti, bet „išsiauklėjimas neleidžia“, „socialinis statusas įpareigoja“ ir kitokiais paaiškinimais turite savo tikruosius norus slėpti, taigi elgiatės subtiliai, slaptai ir bandydami aplinkinius suklaidinti (tiesą sakant, iš romanų apie aukštuomenės gyvenimą matyti, kad būtent aukšto socialinio sluoksnio atstovai ir yra didieji manipuliatoriai...).

Nors ir aukščiau šiame straipsnyje paminėta, kad keli draugai manipuliacinį elgesį gali „demaskuoti“ ir išsiaiškinti, kad juos visus išnaudoja, tačiau dažniausiai toks bendravimo būdas ir elgesys yra labai subtilus ir sunkiai pastebimas – žinoma, jei asmenybė yra brandesnė ir geriau prisitaikiusi gyventi visuomenėje pagal visas moralės normas (kuo žmogus mažiau brandus, tuo jo elgesys šiurkštesnis ir bruožai ryškesni, manipuliacinį elgesį įtarti lengviau, tačiau tada neretai kartu pasireiškia ir aktyvi agresija). Jeigu kartais pradedate galvoti, kad su jumis bendrauja manipuliuojantis žmogus – pabandykite įsiklausyti į savo jausmus, ką jie jums nori pasakyti. Gali atrodyti, kad bandote su juo kovoti, norite pasirodyti viršesnis ir galingesnis arba jaučiatės išnaudojamas. Tačiau visa tai vyksta tik jausmų lygmenyje, o protu sunku įvardyti, kurie pašnekovo žodžiai privertė taip pasijusti.

Manipuliatoriai dažnai naudojasi mūsų silpnybėmis, kurias pažįsta geriau, nei mes patys. Galbūt jaučiate kaltę dėl to, kad per mažai rūpinatės savo senstančiais tėvais? O jie, kai pas juos nuvažiuojate, nuolat primena: „Gyvenam čia vieni, niekas mūsų neaplanko, niekas neprisimena...“ Taigi nors ir darote tai, ką galite, jums vis tiek bandoma „paspausti kaltės mygtuką“ ir parodyti, kad esate nepakankamai geri...
 
O kaip dėl įtakos, daromos aplinkiniams?

Manipuliacijos – tai ne tas pats, kaip įtaka. Mes visi naudojamės savo įtaka kitiems žmonėms, kad lengviau pasiektume savo tikslų, tačiau nuo manipuliacijos tai skiriasi tuo, kad įtakos atveju pripažįstame aplinkinių teises ir ribas, bendraujame tiesiogiai ir sąžiningai. Manipuliaciniai santykiai yra vienpusiški, neturi pusiausvyros, kuri patenkintų abu bendraujančius, ir ilgainiui labai apsunkina. Kai darome įtaką aplinkiniams – leidžiame jiems nepatenkinti mūsų prašymo. Manipuliuojantis žmogus vėl ir vėl ieško būdų, kaip pasiekti savo tikslus.
 
Kuo mes patys prisidedame prie manipuliacijos?

Įdomu tai, kad, jei mumis manipuliuojama, vadinasi, mes kažkokiu būdu leidžiame tam vykti. Tai gali būti labai sunku priimti, nes atrodo, kad visa problema – manipuliatoriuje, tačiau iš tiesų manipuliacija neatsiranda tuščioje vietoje. Jei vienas žmogus nesureaguoja į manipuliacijas – manipuliatorius ieško kitos „aukos“. Jei jūs reaguojate – vadinasi, kažkuria prasme esate jautrus tam.

Kokie žmonės yra pažeidžiamiausi manipuliacijoms?

- Jeigu jūs jaučiatės naudingi ir mylimi tik tada, kai rūpinatės kitų žmonių poreikiais. Ypač tada, kai jums svarbu įtikti ir patikti net savo gerovės kaina. Manipuliatorius toks žmonių tipas ypač traukia.

- Jums reikia aplinkinių paramos ir palaikymo. Nors to reikia daugumai, problema iškyla tada, jei jums to reikia iš visų ir visą laiką. Gilumoje slypi baimė būti atstumtam ar paliktam, ir ši baimė tokia stipri, kad jūs darote viską, kad to nebūtų. Manipuliatorius suteikia tą palaikymą, kurio jums reikia, tokiu būdu tampate nuo jo priklausomi.

- Bijote išreikšti neigiamas emocijas ir pasakyti „ne“. Kai kurie žmonės taip labai bijo pykčio ir konfliktų, kad niekad nesivelia į konfrontacijas. Manipuliatoriai tuo puikiai naudojasi: esant reikalui, tiesiog pakelia balsą, ir tada viskas vyksta pagal jų dūdelę.

- Neturite tvirto savo vertės suvokimo. Jeigu nežinote, kokios yra jūsų vertybės, kas jūs iš tiesų esate, kas jums svarbu, kur prasideda jūsų ir baigiasi kito žmogaus ribos – sunku pasitikėti savo pačių nuomone ar priimti jums palankius sprendimus, taigi galite tapti lengvu manipuliatoriaus taikiniu.

Jeigu pastebite, kad jūsų asmenybės tipas yra labiau pažeidžiamas ir nenorite būti išnaudojami – pagalbos kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Jis padės suprasti, kas jus paskatina nuolat užmegzti ryšius su manipuliatoriumi ir ką daryti, kad būtų kitaip.
 
Kaip kovoti su manipuliacijomis?

Keiskite save, bet ne manipuliatorių. Manipuliatorių keisti nėra prasmės, jei bandysite tą padaryti – tik tapsite jautrūs kitoms manipuliacijoms. Jums gali atrodyti, kad bus geriau, jei savo jausmais ir pastebėjimais pasidalinsite su manipuliatoriumi, tačiau geriau to nedarykite: dauguma manipuliatorių neturi empatijos ir šią informaciją gali ateityje panaudoti prieš jus. Geriausia keistis pačiam, tokiu būdu keisis jūsų ryšiai. Atsiminkite: jeigu manipuliatoriui reikia labai stengtis, kad išlaikytų kontrolę – jis pasiduoda ir ieško kitos „aukos“.

Pagalvokite, ar santykiai su manipuliatoriumi yra verti jūsų pastangų. Yra situacijų, kai šių santykių nėra kaip nutraukti (pavyzdžiui, tėvų ir vaikų), tačiau kartais galima pagalvoti, ar apskritai verta bendrauti su žmogumi savo laimės ir geros būsenos kaina. Apgalvokite, kas jums gyvenime svarbiausia ir nutarkite, ar šie santykiai jums padeda siekti savo tikslų.

Keiskite savo santykių su manipuliatoriumi pobūdį. Jeigu automatiškai vykdote visų prašymus ar reikalavimus, to net neapgalvoję – jums reikia pirmiausia nustoti tai darius. Kai jūsų ko nors paprašo – atsakykite: „Aš jums pasakysiu tada, kai apie tai pagalvosiu“. Taip jūs pradėsite kontroliuoti situaciją. Neleiskite manipuliatoriui klausinėti, kodėl jums reikia laiko, nes palaipsniui pradėsite prarasti kontrolę. Tiesiog vėl ir vėl kartokite, nieko neaiškindami: „Man reikia daugiau laiko apie tai pagalvoti“.

Antra pakopa – išmokti susidurti su baime, nerimu ar kalte, patyrinėti savo asmeninius jausmus, kodėl jūs reaguojate vienaip ar kitaip. Kaip jau minėta, apie tai geriausia kalbėtis su psichoterapeutu. Gali prireikti daug laiko ir pastangų, tačiau tai padės jums kurti sveikesnius santykius ateityje. Galiausiai jūs išmoksite suvokti, kas vyksta, kai jumis manipuliuojama. Ramiu balsu, žiūrėdami tiesiai į akis, galėsite pasakyti: „Kai tu man sakai, kad mane paliksi – aš bijau. Jeigu galėtum tiesiog išsakyti, ko nori, ir gerbti mane – aš galėsiu geriau išgirsti tavo norus“. Apibrėždami savo ribas, stiprinsite savo pačių asmenybę ir galėsite tikėtis sukurti geresnius santykius ateityje.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus