• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kaip harmonizuoti santykius?

Autorius: Vytas Kokšta, vijolina.lt
2009-12-08 15:00:00

Kaip harmonizuoti santykius?
jupiterimages nuotr.

Kad ir kaip protingai ir argumentuotai kalbėtume apie šeimos galvą, vairą ar paskutinį žodį šeimoje - moters vaidmuo santykių harmonizavimo reikaluose vis dėlto yra lemiamas.

Mat, Aukščiausiasis apdovanojo Moterį su niekuo nesulyginama Jėga, galinčia harmonizuoti aplink save pasaulį ir gebėjimu padaryti savo pačios ir aplinkinių žmonių gyvenimą džiaugsmingu.

Todėl šį straipsnį skirčiau daugiau moterims, nors metodika yra universali -  tinka ir vyrams. Tiesiog santykių harmonizavimo procesus šeimoje vyrai įtakoja kur kas silpniau.

Tuo visai nereikėtų stebėtis. Turbūt pamenate, kad Dievulis vyro kūrimo ėmėsi po to, kai jau buvo sutvėręs visą pasaulį, visus gyvūnus ir žvėris. Tokiu būdu, vyro kūrybos procese Aukščiausiasis panaudojo visą prieš tai įgytą patirtį  ir perdavė jam visas gerąsias žvėrių savybes. Ir tik po to ėmėsi moters.  Trumpiau kalbant – vyras yra tarpinė grandis tarp žvėrių ir Moters.  O, moteris... moteris yra paskutinis ir, be jokios abejonės, kur kas tobulesnis už vyrą Dievo  kūrinys...

Ir taip, pateikiamą santykių harmonizavimo techniką sąlyginai būtų galima pavadinti „Psichoenergetiniu Aikido“. Kodėl Aikido? Na, tiesiog šio Rytų kovos meno technika buvo sukurta neutralizuoti puolančiojo agresiją ir atstatyti harmoniją jo nesužalojant.

Tarkime, Jūsų gyvenime seniai yra arba staiga atsirado žmogus, kuris kelia Jums negatyvias emocijas. Pavyzdžiui, labiausiai paplitusią negatyvią emociją  - susierzinimą. Na, ERZINA jis Jus, tiesiog SIUTINA!

Ką gi daryti?

Pirmas žingsnis. Reikia pabandyti tiksliai nustatyti savo emociją. Kas tai yra? Ar tikrai tai ką jaučiate yra susierzinimas? O gal pavydas ar dar kas nors? Na, tarkime, vis dėlto susierzinimas.

Antras žingsnis. Jei Jūs jaučiatės susierzinusi, pabandykite suprasti kokio jausmo Jums trūksta? Matote, negatyvias emocijas sukeliantis žmogus paprastai  iš Jūsų lyg ir atima kažką. Susierzinimo atveju tai gali būti, pavyzdžiui, ramybė. Iš tiesų - kokia ten ramybė, jei Jūs susierzinusi?! O gal pasitikėjimas savimi. Pasistenkite objektyviai ir sąžiningai suvokti, ką gi tas žmogus iš Jūsų „atima“? Tarkime, jog vis dėl to ramybę.

Trečias žingsnis. Galime daryti prielaidą, kad jei vienas žmogus ryžtasi kažką atimti iš kito žmogaus, vadinasi, jam to trūksta. O Visatos tarpusavio santykių dėsnis be viso ko sako, jog atimama bus kaip tik iš tų, kurie ir patys jaučia tą patį deficitą. Logika čia paprasta -  jei žmogus kažko turi pakankamai (sočiai)  - jis tiesiog dosniai tuo dalijasi. Kitaip kalbant, jei Jūs turėtumėte ramybės perteklių, tai aplinkiniai su Jumis būdami paprasčiausiai ta ramybe „užsikrėstų“, o ne gvieštųsi ją iš Jūsų atimti.  Vadinasi, mūsų atveju, ramybė kaip tik ir yra tas deficitas, kurio trūksta – tiek  Jums pačiai, tiek žmogui, kuris Jus erzina.

Ką gi su tuo daryti?

Ketvirtas žingsnis. Kad ir kaip keistai tai nuskambėtų – reikia suteikti žmogui tai, ką jis iš Jūsų atima. Atiduoti geranoriškai. Tiesiog padovanoti. Reikalas tame, jog pagal Visatos dėsnius tai, ką dovanoji, būtinai sugrįžta dešimteriopai. Ne veltui sakoma: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Mūsų nagrinėjamu atveju dovanoti reikia ramybę.
Kaip tai padaryti?

Penktas žingsnis. Jis, ko gero, pats sudėtingiausias. Šiame etape reikia labai aiškiai suprasti, kas yra ramybė būtent tam žmogui. Kaip jis ją suvokia. Juk kiekvienam iš mūsų ramybės suvokimas yra savitas: kažkam tai  lagaminas su pinigais, kažkam minkštas guolis, kažkam jūros krantas... Žodžiu, reikia tiksliai nustatyti, ko gi tam žmogui trūksta, kad jis galėtų pasijusti ramus...

Jei nuspręsite, jog tas žmogus yra tiesiog labai pavargęs ir  jam norisi išsimiegoti, pabandykite padovanoti jam gražios lovos viziją, su sniego baltumo paklodėmis, pūkine antklode ir pūpsančiomis pagalvėmis.

Šeštas žingsnis. Jūs užsimerkiate (tai reikalinga tik iš pradžių,  kol išmoksite ryškiai įsivaizduoti ir nereaguoti į išorinius dirgiklius) ir detaliai įsivaizduojate gražią minkštą lovą su pūkinėmis pagalvėmis. Įsivaizduokite viską taip ryškiai, kad pačiai kiltų noras toje lovoje išsitiesti. Įsivaizduojate? Puiku! O dabar įsivaizduokite, kad priešais Jus stovi erzinantis žmogus ir mintyse perduokite jam savo  vaizdinį.  Perduoti reikia 5-7 kartus. Darykite tai visiškai nuoširdžiai! Na, tegul žmogus pagaliau išsimiega patogiai, tegul pailsi...

Septintas žingsnis. Stebėkite žmogaus, kuriam dovanojate, vaizdinį. Jūs tikrai pajusite, jei žmogus Jūsų dovaną „priėmė“. Jūs tai suprasite. Jei teisingai nustatėte trūkstamą vaizdinį, žmogus Jūsų dovaną priims, o Jūsų santykiai iš karto taps harmoningi. Jei netiksliai nustatėte, ko žmogui trūksta, Jūs taip pat nesunkiai pajusite, jog jis to vaizdinio „neima“. Tada pabandykite padovanoti ką nors kitą. Tęskite tol, kol „neapčiuopsite“ reikiamą dovaną. Ypač užleistais atvejais tai reikia daryti ne kartą ir su skirtingomis dovanomis. Tačiau, kai tik „pataikysite“ -  rezultatas bus iš karto!

Aštuntas žingsnis. Padėkokite tam žmogui už tai, kad jis dovaną priėmė. Atsimerkite.

Perspėjimas: jokiu būdu nedovanokite negatyvių vaizdinių. Prisiminkite, jog visa tai, ką pasiuntėte,  pareis pas Jus  dešimteriopai...

Kad  būtų aiškiau apie ką kalbame, pabandysiu perteikti realią situaciją:

Įsivaizduokite jauną merginą, kokių 20-ties metų, kuriai niekaip „nesiklijuoja“ santykiai su mama. Ji nuolat dukrą viskuo kaltina, kaip, beje, ir savo vyrą. Mama ištekėjo būdama jau 38-rių ir, matyt, ne iš didelės meilės, o tiesiog todėl jog rinktis buvo kaip ir vėlu... Jos pirmoji meilė žuvo prieš 19 metų autoavarijoje. Mergina niekaip negali suprasti, kodėl mama ją iš viso pagimdė, kodėl neauklėjo pati, o „numetė“ į kaimą tėvams? Sako, kad buvo sunku... Merginai atrodo, jog mama jos nemyli ir niekada nemylėjo.

Pabandykime suprasti, kokius jausmus tokioje situacijoje mergina patiria?  Greičiausiai depresiją. O, kuo ji pasireiškia? Na, kai ją mama įžeidinėja, jai būna nepakeliamai skaudu. Ir kai viskuo kaltina skaudu... O, kas tai per skausmas? Ką tokiu momentu mergina jaučia? Agresiją, kaltę, baimę? Greičiausiai, agresiją ir norą kur nors pabėgti... iš pradžių kaip nors išsilieti, o paskui pabėgti ir užsisklęsti nuo viso pasaulio. Užsisklendus ją neabejotinai užlieja baimė, nerimas ir beviltiškumo jausmas. O, jeigu susimąstyti, kas tai per baimė? Greičiausiai – vienatvės. Tai yra, ji jaučiasi be galo vieniša ir nesaugi...

Kas gi gaunasi? Greičiausiai, mama tiesiog provokuoja dukrą tokioms emocijoms, t.y. ji lyg ir atima iš dukros saugumo pojūtį. Visas fokusas tame, kaip minėjau, jog žmonės atima iš kitų tik tai, ko jiems patiems trūksta. Beje, atima iš tų, kuriems trūksta to paties... Vadinasi, motinai taip pat trūksta saugumo pojūčio.

Va čia ir prasideda svarbiausias ir sudėtingiausias dalykas. Reikia tiksliai nustatyti, kas mamai yra saugumas? Ko jai konkrečiai trūksta? Būti stipria, sveika? O gal reikia pasižiūrėti į išorinius veiksnius? Kokios išorinės aplinkybės gali padėti mamai jaustis saugiai? Gal vyriškis?

Dabar dukrai reikia įsivaizduoti tokį vyriškį, kuris galėtų suteikti mamai saugumo pojūtį. Užsimerkti ir susikurti detalų tokio vyriškio vaizdinį, pajusti jo energetiką. Po to, sukurti mamos vaizdinį – t.y. įsivaizduoti, jog ji šiuo momentu tiesiog stovi priešais. Kai šie vaizdiniai pasidaro ryškūs – merginai tereikia vyriškio vaizdinį padovanoti mamai. Perduoti mintyse jį kokius 5-7 kartus ir stebėti, kaip mama priima dovaną, kaip reaguoja.

Merginai gali atrodyti, jog motina nenori nieko turėti šalia.. Puiku! Vadinasi, ji teisingai nuspėjo reikalingą vaizdinį. Ir visai nesvarbu, jog mama lyg ir nenori turėti jokio vyriškio. Ji tiesiog netiki, kad toks vyriškis yra. Be to, mergina gi dovanoja mamai ne realų vyriškį, o jo energetiką, dovanoja saugumo POJŪTĮ. Šią procedūrą galima pabandyti pakartoti kaip galima dažniau ir stebėti, kaip keisis santykiai su mama. Ir dar, susikūrus mamos vaizdinį, būtinai reikia padėkoti už tai, kad jį šią dovaną priėmė...

Pagal Visatos dėsnį, tai, ką Jūs dovanojate kitam žmogui, pas jus taip pat gausėja. Mūsų atveju – kai mergina dovanoja mamai saugumo jausmą, jos saugumo pojūtis taip pat auga!

Šią metodika galima taikyti bet kokio žmogaus atžvilgiu. Išsiaiškinkite, ko jam trūksta, parinkite vaizdinį ir padovanokite jį. Jei parinkote ne tą vaizdinį (nes pvz., saugumo pojūtis vienam gali būti nuosavas namas, kitam – pinigų maišas), tai stebėdami mintyse žmogų, kuriam tai dovanojate, netruksite pajusti, jog jis dovanos nepriėmė... ir Jūsų santykiuose su juo niekas nepasikeitė. Nieko baisaus. Tiesiog bandykite susikurti kitą vaizdinį ir vėl pradėkite viską iš pradžių – kol pataikysite.
 
Tai ne mistika. Šios nesudėtingos ir kiekvienam prieinamos praktikos taikymas duoda sukrečiančius rezultatus.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus