• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Liūdna ir skaudi vieno žmogaus gyvenimo istorija  3 

Autorius: Gerda Zemenskaitė
2010-11-11 14:00:00

Liūdna ir skaudi vieno žmogaus gyvenimo istorija
Jupiterimages.com

Turime senelius, draugus, giminaičius ir dar begalę žmonių, su kuriais mus kas nors sieja. Dažniausiai stengiamės sutarti gerai, bet pasitaiko atvejų, kai mumyse įsitaiso velniūkštis, kuris neleidžia būti geram ir atitinkamai gerbti ir mylėti mus mylinčius ir mums brangius žmones. Tačiau kodėl taip yra? Gal per vėlai subrestame? O gal gėda būti geru, nes taip „nemadinga“?

 

Istorija apie vyruką, vardu Remigijus, labai gerai atspindi dažną iš mūsų. Jis, tarsi pavyzdys mums to, kas mums nėra svetima, o kai kam netgi labai sava, artima ir....galbūt verčia rausti už veiksmus, kurių jau nebepakeisi.

Vienas mano pažįstamas, vardu Remigijus visą vaikystę praleido kaime. Mėgo žvejoti, eiti su seneliu eiguliu stebėti paukščių giesmininkų, o grįžęs namo mėgdavo vaišintis močiutės keptais blynais bei šviežia braškių uogiene. Jis buvo laimingas, galėdamas miegoti su seneliu vienoje plačioje lovoje, taip galėdamas būti arčiau žilagalvio išminties ir gyvenimiškų patarimų.

 

Mėgdavo Remis ir paerzinti senelius, žiūrėk, jau užsilipęs ant pečiaus guli ir juokiasi iš sengalvėlių, kurie kelia paniką, nes kažkur jų anūkėlis pradingo. Taip pat sūnelis ir uogienes suvalgydavo, kurias močiutė žiemai ruošdavo. Tačiau visa tai, tebuvo smulkmena, palyginus su Remigijaus darbštumu ir stiprumu. Vyriška augančio bernioko jėga labai padėdavo darant įvairius kaimiškus darbus. Jis buvo dešinioji senstančio žilagalvėlio ranka ir taip pavadintas labai didžiavosi prieš gimines ir kaimynus.

 
Laikas bėgo. Vasaros bėgo nepastebimai. Remigijus išvažiavo į Kauną mokytis ir senelius aplankydavo tik savaitgaliais arba per mokyklines vasaros atostogas. Ne jaunyn ėjo ir seneliai. Staiga ėmė jaustis atstumas tarp senelių ir mylimiausiojo anūkėlio. Atvažiavęs pas senuosius į svečius, jam ėmė patikti ardyti varnėnų lizdelius, gaudyti kaimynų kates ir jas kankinti. Senoliai negalėjo atsistebėti šitaip pasikeitusiu anūkėliu. Dažnai gryčioje kildavo barniai dėl jo pasiutusio elgesio, nesusišnekėjimo ir netvarkingumo. Pabodo močiutei rankioti paliktus anūkėlio daiktus, atsibodo jai klausytis ir kaimynų skundų. Gėda visgi kad „jos vienintelis mylimiausias berniukas „škadas“ ant kaimo daro“. 

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
to daumantas
2012-10-24 21:48:27
eik dirbti ir turesi pinigu o ne ubagauk
Daumantas
2012-10-19 15:43:43
sveiki,nemanau,kad si istorija yra liudna,bet sutinku kad skaudi,bet kiekvienas mano skirtingai,mano istorija yra tiesiog kraupi,nes budamas 9metų mirė mano tevai ir todel as gyvenu su seneliu kaime,gyvenu vargingai ,pinigų neturiu ,todėl prasau jūsų visų pervesti įį mano senelio saskaitą LT087300010133323211 bent 1litą,labai prašau,jei galite platinkite šį komentarą,is anksto dekoju:)
gj
2012-10-09 22:26:04
Kokia nesamoninga rasliava ,paistalai,koktu skaityti,tai bent sedevras