Nuostatos ir įsitikinimai (II dalis)

Jurgita Skaisgirytė

“Kaip žmogus galvoja savo širdyje, toks jis yra” - Išminties knyga, 23, 7

Pirmoje šio straipsnių ciklo dalyje trumpai pristatėme funkcijų įtaką mūsų gyvenimuose, jų prigimtį bei funkcijas, kurios atliekamos mūsų pasąmonėje (dažnai mums to nesuprantant).

Šiandien plačiau panagrinėsime “nuostatų” sąvoka bei jų formavimąsi mūsų asmenybėms. Pradėsime nuo pagrindinio klausimo, kuriuo prasideda kiekvieno objekto ar reiškinio nagrinėjimas.

Kas yra nuostatos (įsitikinimai)?

Kas iš tikrųjų yra nuostata? Mes dažnai kalbame apie dalykus, jų gerai nesuprasdami. Dauguma žmonių nuostatą laiko apčiuopiamu dalyku, nors iš tiesų tai tėra tikrumo pojūtis, nukreiptas į tą ar kitą išorės reiškinį.

Paprastas būdas suprasti, kas yra nuostatos – pažvelgti į pirminę jų „statybinę medžiagą“. Tai yra idėja. Mes galime mąstyti apie daugybę idėjų, tačiau tai nereiškia, jog jomis visomis tikime. Pavyzdžiui deja apie tai, kad esate seksualūs. Stabtelėkite ir pasakykite sau: „Aš esu seksualus“. Kas tai yra – idėja ar nuostata – parodo tikrumo jausmo mastas, būdingas jūsų išsakytai frazei.

Kaip mes idėją paverčiame nuostata? Galbūt mano siūloma metafora jum padės geriau suprasti šį procesą. Jei įsivaizduosite, kad idėja yra tarsi stalas be kojų, tada suprasite, kodėl idėja nėra toks tikras dalykas kaip nuostata. Šis stalas be kojų net negali stovėti. Antra vertus, nuostata „turi kojas“.

Jei tikrai tikite, jog esate seksualūs, tai kokiu būdu jūs žinosite, kad esate seksualūs? Matyt, ši idėja remiasi tam tikrai atskaitos taškais – vienokiais ar kitokiais išgyvenimais, pagrindžiančiais tą idėją. Tai yra „kojos“, kurios stalą padaro tvirtą, o jūsų nuostatą – tikrą.

2 psl.