Eli.lt kokteilis: 10 patarimų pardavėjoms  11 

Sveikos, mielos skaitytojos. Ką tik grįžau iš savo daugiadienės medžioklės. Medžiojau tikrai ne vaikinus – savo brangiausiąjį aš jau turiu. Ir visai netrukus su juo dalyvausiu kviestiniuose pietuose. Taigi visu savo grėsmingumu prieš mane iškilo visų moterų siaubas – NETURIU KĄ APSIRENGTI. O kad turėčiau, žinoma, skubėjau prasinešti pro visus man žinomus „taškus“, kur kada nors gyvenime esu pirkusi ką nors gražaus. Ar bent jau regėjusi. O gal ir neregėjusi – ieškojau visose įmanomose vietose, su tikra medžiotojos aistra.

Kokios suknelės ieškojau? Dievaži, nežinau. Kažko, ką pamačiusi sušukčiau TAIP!JI – MANO!

Kartais tokių Eureka akimirkų tikrai pasitaiko. Šį kartą tikėjausi patirti kažką panašaus. Deja, mano išsvajotoji nežinia kokia, bet labai labai graži suknelė, vis dar kabo kažkokioje parduotuvėje X.

Užtai su pardavėjom per šį medžioklės laikotarpį prisibendravau į valias. Ir, kaip jų paslaugos vartotoja, kitaip tariant, klientė, jaučiuosi galinti duoti keletą patarimų.

1.    Nepasakokite man, kad jūs tą daiktą turite nusipirkusi ir sėkmingai dėvite-nesudėvite. Kaip kokia Eglė Žalčių Karalienė metalines klumpes. Suprantu, jums rūpi pabrėžti, kad rūbas patvarus ir išbandytas praktiškai. Bet realiai jūs man pasakote: šita suknelė – beviltiška seniena, kurios per stebuklą dar nesudėvėjote. Kaip manote, ar mane tai gundo pirkti? Beje, pasitaikė ir toks atvejis, kai jau beveik traukiausi piniginę pirkti suknelę, bet pardavėjai, gerai įmitusiai šešiasdešimtmetei, pareiškus, kad ji turi TOKIĄ PAČIĄ, tik didesnio dydžio, man kojas pakirto. Vaje, aš juk dar perpus jaunesnė – tikrai nenoriu spraustis į tai, ką nešiosiu nugyvenusi dar tiek pat! Žinau, žinau, visos pasensim. Bet kaip tik todėl kol galiu, skubu dėvėti tai, ko negalėsiu dėvėti tada. Tad dar kartą pagalvokite prieš pasigirdamos, kad turite „tokią pat“.

2 psl.