• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Eli.lt kokteilis: Anyta — velnio pramanyta?  5 

Autorius: Miledi
2012-08-10 07:45:00

Eli.lt kokteilis: Anyta — velnio pramanyta?
„Anytą prisijaukinti galite padovanodamos daržovių sėklų arba knygą apie sodą“. Perskaičiusi tokią internetinių žiniuonių mestą idėją, aš nieko nelaukdama nukeliavau į knygyną ir nupirkau pačią storiausią enciklopediją apie sode žydinčius augalus, daržoves ir vaisius. Tačiau...

Anyta – ne kelių metukų vaikas, kurią pavyktų papirkti spalvota knygele, todėl palankumo nesulaukiau. Nežinau, kas jai manyje nepatinka. Nežinau, kodėl ji nusiteikusi prieš mane. Gal dėl to, kad besąlygiškai myliu jos sūnų?

Mielosios, aš tikrai tikiu, kad ne aš viena esu tokia, kuri nesulaukia iš vyro tėvų šilumos ir meilės, todėl noriu su jumis pasidalyti savo patirtimi ir praktika – padėkite man, gal aš tikrai ne taip kalbu ir ne tą darau, ką reikia?

  1. Būdama su anyta, visada stengiuosi jai padėti. Na, ką padarysi, mano tokia prigimtis. Esu išauklėta taip, kad jei reikia pagalbos mamai ar močiutei, visada skubu joms padėti. Ir visai nesvarbu, kad ji puikiai pati susitvarko.
  2. Būdama su anyta, pagiriu jos sūnų. Bet aš jį giriu visada! Po gero sekso aš jam visada pasakau, kad buvo nuostabu, o dienos eigoje mudu susiskambinam net kelis kartus.
  3. Visada papasakoju, ką gaminu valgyti. Kad ji tikrai būtų rami, kad jos sūnus sotus ir pavalgęs, dažnai „išeina iš kalbos“, ką gaminu. Kepsneliai, kukuliai, blyneliai, grybai... Ar tikrai to maža?
  4. Papasakoju apie naujausias nuolaidas. Kai susitinku su savo anyta, kartu, gurkšnodamos vyną, kalbamės apie naujausius pirkinius. Tiesa, daugiau kalbu aš, nes, turbūt, man tai aktualiau? Tačiau kaskart, nusipirkusi naujus batelius ar rankinę, primenu, kad pirkau, nes buvo „stulbinantiakcijakuriabūtinapasinaudoti“.
  5. Savo anytą visada pagiriu dėl beprotiškai (sakau atvirai) gražiai žydinčių gėlių ant palangės ir dėl vešinčių augalų. Juk aš žinau, kad tai jai svarbu.
Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos kaskart išbandau. Ir ne dėl pliusiuko, kurį galėčiau užsidėti, o dėl to, kad tokia jau aš esu – atviroka, nuoširdoka ir gal kiek naivoka...

O jūs mielosios, nuo ko pradėjote draugystę su anyta? Ir ar tokia draugystė įmanoma? Ir ką daryti, kad vieną kartą ji imtų ir pagirtų už gaminamą kasdienę vakarienę, o ne tylutėliai nueitų žiūrėti savo mėgstamo serialo?

O gal tokį etapą praeina visos?



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Bronė
2012-08-17 16:36:14
Nekenčiu sūnaus sugulovės.Tikra barakūda ir dar daugiau.
sūrskienė
2012-08-11 08:47:24
Jau greitai tapsiu anyta. Myliu savo būsimą marčią- kaip nemylėti mergaitės , kuri dalinsis gyvenimu su tavo sūnumi, bus tavo anūkų motina....
gretulkee
2012-08-10 12:37:35
Mano anyta buvo tokia pat, o kiek aš stengiausi ir padėti ir pagirti ir t.t., bet jai tikriausiai buvo sunku patikėti, kad aš tikrai nuoširdus žmogus ir labai myliu jos sūnų, ji netikėjo, kad yra gerų žmonių ir vis bandė man kišti koją, kad tik kur suklupčiau ir pasirodyčiau ne tokia gera.
O reikėjo tik savo stipresnį charakterį parodyt, kai kur paprieštarauti, "pakelti sau uodegą", ir per daug nesimeilinti, nesilankstyti prieš ją..