• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Eli.lt kokteilis: (ne)išsipildę norai

Autorius: Miledi
2010-12-17 08:00:00

Eli.lt kokteilis: (ne)išsipildę norai
Photos.com

Kai sėdame prie Kūčių stalo valgyti vakarienės, pažadame sau keistis. Taip pat pažadame būti kitokie ir šventinę Naujųjų Metų naktį: „nebevalgysiu saldumynų“, „nesipyksiu su vyru“, „nebepavydėsiu jo sekretorei, kuri būna visą dieną šalia jo“, „su draugėmis iki išnaktų nebešėlsiu“, „susirasiu vyrą“, „susilauksiu vaikelio“...


Tačiau kiek pažadų virsta realybe? Atvirai sau pasakykite dabar, kiek slaptų savo norų įgyvendinote per šiuos, jau greit pasibaigsiančius, metus? Ar sulieknėjote tiek, kiek norėjote? Ar tikrai nepavyduliavote vyrui? Ar nesikeikėte prie automobilio vairo spūstyje?


Deja, daugelis punktų liko tik pažadais, sugulusiais ant apdulkėjusios lentynos. Tačiau artėja dar viena stebuklingoji Naujųjų Naktis, dar viena galimybė pažadėti sau įgyvendinti svajones, išpildyti slapčiausius troškimus. Tik šį kartą nežadėkime sau to, ko tikrai nesugebėsime padaryti. Kopkime laipteliais, pakopa po pakopos svajokime: nuo mažiausio iki didžiausio noro kasmet eikime pirmyn.


Pamenu praėjusį Naujųjų metų sutikimą. Jų išvakarėse baltą popieriaus lapą ėmiau pildyti ateinančių metų pažadais ir tikslais. Aną dieną susiradau tą lapą ir pamačiau, jog keli norai liko neišpildyti, tačiau perskaičiusi kitas savo gyvenimo užduotis supratau, kad žengiu teisinga linkme. Punktų buvo daug: perskaityti daug gerų knygų, išmokti megzti kojines, baigti siuvinėti paveikslą, nuostabiai paatostogauti kokiame nors Rojaus kampelyje.


Dabar su palaiminga šypsena galiu prisiminti nuostabias atostogas bei pasidžiaugti išsiuvinėtu paveikslu, tačiau tuo nesidžiaugiu taip, kaip kad džiaugiuosi nuveiktais kilniais darbais kitų labui: išmokusi megzti kojines, primezgiau jų vaikų namams ir nuvežiau beglobiams mažyliams, pavasarį sodyboje globojau sužeistą paukštį, kol jis vėl sugebėjo pakilti ir skristi, nuvedžiau močiutę į nuostabią parodą, kurią ji taip troško aplankyti. Nepamiršau ir kiekvieną dieną bučiuoti žmones, kurie man brangūs, kaskart primindavau, jog myliu juos. Darydama tai jaučiau, kad sušilo ne tik mano pačios širdis, bet ir tų, kuriuos stengiausi apdovanoti ir nudžiuginti.


Iki stebuklingosios Naujųjų nakties liko dar šiek tiek laiko. Nieko nelaukite, paskambinkite seniai matytam žmogui, parašykite trumpąją žinutę tam, kurio pasiilgote, o eidami miesto gatve pakalbinkite mažą vaikutį. Tokiomis akimirkomis net ir pats didžiausias speigas tampa nebaisus, net ir slidus kelias netampa kliūtimi pasiekti tikslus.



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus