• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Eli.lt kokteilis: Padėtis be išeities?  1 

Autorius: Bella
2012-10-05 09:18:00

Nėra taip, kad nebūtų niekaip
Nėra taip, kad nebūtų niekaip
Kai man buvo vienuolika metų, mergaitės pradėjo ypač domėtis įvairiais burtais, ezoterikom ir kortomis. Na žinote, tais įvairiais „būrimais“, kai reikia sužinoti, kiek gyvenimų tu gyveni sudėjus į vieną vienetą visus savo gimimo datos skaičius. Taip jau išpuolė, kad aš gyvenu devintą gyvenimą. Vadinasi, paskutinįjį. Kaip aš verkiau! Man net dabar savęs gaila, kaip aš verkiau! Kad šis – mano paskutinis gyvenimas! Ir visai nesvarbu, kad tų kitų aštuonių gyvenimų aš net neprisimenu! Kai gerą valandą nužliumbus dar kartą atverčiau stebuklingą sąsiuvinį ir perskaičiau atidžiau, kas ten buvo parašyta, nurimau: šie žmonės yra labai protingi ir išnaudoja savo patirtį. Taigi, pasirodo, ne taip jau ir blogai – aš protingesnė už tą pasikėlusią kaimynę iš trečios laiptinės, kuri gyvena penktą gyvenimą, o įsivaizduojat, mano sesuo gyvena tik... trečią gyvenimą! Tai kas kam dabar vadovaus namuose???

Kai pamačiau savo pirmąją meilę šokantį su kita mergaite, visą vakarą isteriškai juokiausi, „skaldžiau“ įvairiausius juokelius ir apsimetinėjau, kad mano nuotaika – gera! Grįždama namo nuspardžiau nuo kelio visus akmenukus, o grįžusi atsiguliau ir su skaudama širdimi visą naktį spoksojau į lubas. Galvojau, kad mano širdis plyš, norėjau numirti, užmigti ir neprisikelti. Bet ryte vėl kėliausi, stojausi, ėjau ir supratau, kad laikas veikti – reikia už savo meilę kovoti! Ir išsikovojau! Tapau jo mergina! Tiesa, iš vienos pusės gal reikėtų paminėti tą faktą „viena iš daugelio“, kita vertus, suviliok tu man mažąjį „donžuaną“. Kad ir trumpam.

Kai būdama studentė pamečiau viso savo kurso pinigus, skirtus išleistuvėms, norėjau nušokti nuo tilto. Na kam aš tokia „lūzerė“ būsiu reikalinga? Ir baisu kam pasakyti – juk jei taip ir neišdrįsiu nušokti, niekada daugiau niekas nebepasitikės. O su turima stipendija turėčiau taupyti visus metus, ir tai – jei gerai mokysiuos. Tačiau jau kitą dieną prie manęs priėjo mano močiutė ir pasakė: „Imk, vaikeli, sutaupiau. Man senam žmogui nereikia tiek. Išleisk, kaip tau reikia – tu pati geriau žinosi.“ Bučiavau savo močiutę su ašaromis akyse. Žinoma, būtų išėję ne viena pora batelių ir ne viena suknelė, bet už kvailą galvą reikia mokėti.

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Miledi
2012-10-05 09:32:30
Kaip aš tave suprantu.... Tie gyvenimo etapai su permainomis, nukritimais ir pasiekimais iki pat dabar tik ir parodo, kad autorė yra ne tik graibstoma, vertinama, bet ir žiauriai stipri asmenybė.