• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Knygos "Karas ir taika" recenzija

Autorius: Vaida Kavaliukaitė
2010-11-24 10:45:00

Knygos

Recenzuojant klasikinius kūrinius sunku pasakyti kažką, kas dar nebuvo pasakyta. Tai ypač sudėtinga tokiais atvejais, kai klasikinis kūrinys yra literatūros kanono dalis. Ši užduotis būna dar sudėtingesnė, jei tai nėra tiesiog romanas, o tikslingas epas. Šiuo požiūriu recenzuoti Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ yra tikras iššūkis. Didžiulis kūrinys, priklausomai nuo leidimo apimantis nuo 900 iki 1500 puslapių, yra kertinis akmuo kiekvieno visų laikų geriausios literatūros sąraše. Keista, tačiau iš tikrųjų nedaugelis šią knygą perskaitė, ir tik keli naujų leidimų recenzentai pateikia nuomonę apie ką nors daugiau nei vien naujausio vertimo privalumus.

Taigi, vienas dalykas, kurį skaitytojas turėtų žinoti apie naują „Karo ir taikos“ vertimą, atliktą Edvardo Viskantos, yra tai, jog šią knygą verta perskaityti dėl pačios knygos (ji yra klasika nepriklausomai nuo vertimo) bei dėl šio konkretaus leidimo (vertimas yra nuostabus).

Tačiau už vertimo visa savo didybe yra ir pats kūrinys, kuriame imtasi nagrinėti pavadinime įvardytų temų. Daugelį skaitytojų gąsdina įspūdinga šio epo apimtis, jau neminint daugybės rusiškų vardų ir tikriausiai nepažįstamų vietovių. (Kas gi žino, kur yra Možaiskas, arba kodėl tai turėtų būti svarbu?) Tačiau nereikėtų to gėdytis: jau pirmuoju knygos sakiniu griebiamasi Europos politikos ir rusų visuomenės 1805 metais temos, o nuorodos ir užuominos niekad nedingsta.

Tai yra ypatingai rusiškas kūrinys, - na žinoma, juk 1812 metų prancūzų invazija į Rusiją Tolstojui buvo tas pats kas mūsų protėviams – Pilietinis karas, – nepaisant to, romanas suprantamas europiečiams, išmanantiems savo istoriją. Amerikiečiui „Karas ir taika“ turi kiek kitokią reikšmę: tai nėra mūsų kultūrinio paveldo palikimas, greičiau tai kūrinys, kurį mes skaitome, idant sustiprintume ir pagilintume savo ryšius su vakarais plačiąja prasme. Juk pasiaukojimo, patriotizmo ir žmogiškumo temos, nagrinėjamos šioje knygoje, yra universalios.

2 psl.
Puslapis 1 iš 3Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus