• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Knygos "Mano išgalvota šalis" recenzija

Autorius: Lina Girevičienė
2011-05-04 17:00:00

Knygos

Kūrinys "Mano išgalvota šalis" priskiriama tai retai literatūrai, kurioje tam tikra aplinka apžvelgiama iš vidaus, t.y. aprašoma ne pašalinių dalyvių. Šįkart aprašoma Čilės valstybė, kuri daugumai pasirodys labai artima. Esu skaičiusi šios knygos autorės Izabelės Alendės (Isabel Allende) kritikų atsiliepimų, tad galiu pasakyti, kad jie be esmės. Autorės tėvynės aprašymas yra "paliečiantis", tikrai ne paviršutiniškas.

Kai kurios knygos vietos priverti tyliai nusijuokti, buvo ir tokių, kai nusijuokiau garsiai. Autorė sugeba subtiliai perteikti žmogišką prigimtį, išlikdama nešališka, nejausdama niekam neapykantos ar pagiežos. Kūrinio skubus ritmas ir betarpiškumas išduoda autorės artimumą šiai šaliai. Kai skaitai knygą, atrodo, jog draugiškai šnekiesi su pačia autore draugų būrelyje. Keista, kad ir prie šito neužkibo kritikai.
Jos tėvynės kraštovaizdžio, kolektyvinio mentaliteto aprašymas yra meistriškas, priverčiantis susimąstyti. Ji verčia mane norėti apsilankyti Čilėje, kad pati atkreipčiau dėmesį į niuansus bei kultūrinius taškus, apie kuriuos rašoma. Nežinau kaip kitiems, bet aš pajutau bendrumo ryšį su Čiliečiais. Manau, kad nepaisant daugybės skirtumų, mus vienija daug bendrų bruožų, nebūtinai teigiamų. Jų pažiūros visiškai sutampa su manosiomis.
Dar vienas nepaprastas autorės gebėjimas (ne tik šioje knygoje) yra subtilus humoras, ištemptas, bet ne per daug. Jos rašysena pritraukia ir nepaleidžia, yra truputį kandi bei sarkastiška, bet nieko neįžeidžianti. Dar daugiau, Izabelė gan atvirai dėsto jai, kaip rašytojai, didžiulę įtaką padariusius veiksnius. Šioje vietoje galima perskaityti daug netikėtų dalykų.
Einant link knygos pabaigos, negaliu nepaminėti nuorodų su Miltonu Frydmanu (Milton Friedman) ir jo įtaka (o taip pat ir visos Čikagos ekonomikos mokyklos) totalitarizmui bei Pinočeto rėžimui. Turiu pripažinti, kad knyga ne tik "entertaining" (įdomumumo) pobūdžio, bet taip pat ir mokamojo. Tuom galima įsitikinti labiau pagvildenus ekonomikos temas, pavyzdžiui, Naomi Klain (Naomi Klein) kūrinyje "Šoko doktrina" (angl. "Schock Doctrine").
Skirtumas tarp "Mano išgalvotos širdies" bei minėtos "Šoko doktrina" yra tas, kad pastarojoje nesiknaisiojama taip giliai po Čilės kasdienybę perversmo metu, tuo metu vykusius žiaurumus. Ironiška, tačiau Salvadorės Alendės valdžia buvo nuversta rugsėjo 11-ąją dieną, panašiais būdais kaip ir Jungtinėse Valstijose. Klain vadina tai "šoko doktrina", o Alendė - "laukiniu kapitalizmu". Baisu.

Apibendrintai galima teigti, jog tai pasaulėžiūrą plečianti knyga, kuri reikia skaityti ypatingai atsargiai, nes pakerėti autorės meistriška rašysena, galite praleisti ir keletą, taip vadinamų, perliukų turinyje. Ši knyga turėtų būti apie Čilę, tačiau joje yra kur kas daugiau. Tai knyga apie tai, kas darė didžiausią įtaką pačios Izabelės Alendės kūrybiniam gyvenimui. Rekomenduoju!



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus