• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Knygos "Parmos vienuolynas" recenzija

Autorius: Evelina Bondar
2010-11-24 19:05:00

Knygos

„Parmos vienuolynas“, parašytas (tiksliau – padiktuotas) per nepilnus du mėnesius, yra laikomas XIX-ojo amžiaus literatūros šedevru ir šiuolaikinio romano „kregžde“. Tai vienintelis romanas, pelnęs pripažinimą ir skaitytojų susidomėjimą autoriui dar esant gyvam – už tai Stendhalis turėtų būti dėkingas visų pirma Balzakui ir jo kupinai susižavėjimo knygos apžvalgai Paryžiaus spaudoje.


Kuo gi žavus šis romanas, kurio siužetas kiek primena ne tik „šiuolaikinį romaną“, kiek meksikietišką muilo operą? Visų pirma, „Parmos vienuolynas“ tai kūrinys, kuriame žmonių jausmai, jų išgyvenimai, vidiniai monologai glaustai persipynę su politikos ir istorijos aktualijomis. Italija XVIII-XIX amžių sandūroje nebuvo ramiausia vieta po saule. Praūžusi Napoleono armija kiek sukrėtė visas ją sudarančias karalystes, užsiėmusias tarpusavio karais, tačiau ilgainiui vėl viskas grįžo į savo vietas. Ar bent jau taip atrodė.


Septyniolikmetis Fabricijus del Dongas palieka gimtuosius namus tam, kad prisijungtų prie Napoleono armijos. Tačiau kareivio duona jam greitai apkarsta. Trokšdamas nuotykių bastosi šen bei ten, nenumatydamas, kad tų nuotykių jo gyvenime tikrai netruks. Tik gal ne tokių, apie kuriuos svajojo. Jį įsimylėjusios tetos, grafienės Sanseverinos, įkalbėtas, Fabricijus grįžta į gimtuosius kraštus ir įstoja į dvasinę akademiją. Tačiau anaiptol netampa šventuoju – susižavėjęs aktore Marieta, nužudo kitą šios gerbėją. Ir vėl yra priverstas bėgti. Bolonijoje jo širdis sudaužoma dar kartą, kol galiausiai, grįžęs į Parmą, įkalintas Farnezių bokšte, atranda savo gyvenimo meilę – Kleliją, kalėjimo viršininko dukterį.
Įsimylėjęs jaunuolis priešinasi tetos Sanseverinos rezgamiems jo išlaisvinimo planams, tačiau galiausiai pati Klelija padeda jam pabėgti. Deja, sąžinės graužiama dėl nepaklusimo tėvui, Klelija prisiekia niekada nebematyti Fabricijiaus. Klelija išteka, Fabricijus tampa arkivyskupu, tačiau jų aistra yra stpresnė už visas aplinkybes. Jie susitikinėja naktimis – taip Klelijos priesaika nematyti mylimojo (neva) nėra sulaužoma. O kad šių susitikimų metu sulaužoma jos priesaika vyrui ar Fabricijaus celibato pažadas – juk smulkmenos.

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus