• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Knygos "Tėvas Gorijo" recenzija

Autorius: Vilius Kuzinas
2011-04-30 15:04:00

Knygos

Be jokios abejonės, tai aukštos klasės kūrinys, kuris nusipelno penkių balų iš tiek pat galimų. Jei norite, galite prieštarauti man, tačiau apginsiu šio kūrinio aukštą kokybę visais įmanomais būdais.

Iš pradžių atrodo, jog tai paprasta vieno seno vyro, Pjero Gorijo, istorija, kurioje pasakojama apie tai, kaip bankrutavo jo bendrovė. Jo didžiausia klaida yra per didelis rūpinimasis dviejoms išlepintoms, nerūpestingoms ir nedėkingoms dukroms. Pastarosios net neaplanko savo tėvo kai šis guli mirties patale. Šalutinėje siužeto linijoje pasakojama apie jauną vyrą, Eugenijų Rastinjaką, besinaudojantį visomis galimybėmis atsidurti aukštuosiuose visuomenės sluoksniuose. Būtent dėl šio veikėjo, kūrinys primena pamokantį pasakojimą, kuriame veikėjas - šiuo atveju, Eugenijus Rastinjakas - laikui bėgant auga tiek morališkai, tiek psichologiškai. Savo kelyje Eugenijus sutinka ir vieną Gorijo dukterų, Delfinę. Teigiamas šio personažo bruožas yra tas, kad nors jis ir naudojasi kitais žmonėmis siekiant savo tikslų, tačiau taip pat jis rūpestingas ir jautrus vyras. Jis ir jo patarnautojas Kristogeris, finansuoja Gorijo laidotuvės, kai šis pasidaro niekam nebeįdomus.


Galbūt dėl mano senyvo amžiaus, galbūt dėl to, kad aš irgi tėvas, jaučiau mirštančio tėvo Gorijo aimanas labai stipriai. Man skaudėjo širdį, kai jis kalbėjo Eugenijui apie tai, kad jo dukterys atsisakė atvykti jo aplankyti: "Dieve, jei tik galėčiau paimti jų rankas, nejausčiau jokio skausmo. Ar manai, jos ateis?" Esu skaitęs knygų, kurių pabaigoje mirštantis žmogus paprašo kažkieno (dažniausiai mylimosios/mylimojo) laikyti jo ranką, kai šis skaičiuoja paskutines sekundes, nes jam tiesiog baisu. Tai primena jausmą, kai mes, būdami vaikai, norėjome, kad mūsų tėvai laikytų mūsų rankas, kai išeidavome pirmą kartą į mokyklą. Mes bijodavome.


Literatūrine prasme, "Tėvas Gorijo" yra nepaprastai svarbus kūrinys, nes pirmasis ėmė aprašinėti pasikartojančius veikėjus, t.y. vienas skyrius apie vieną veikėją, vėliau apie kitą ir t.t. Šiame kūrinyje, Eugenijaus Rastinjako ir Votreno personažai, yra labai įtikinami, puikiai sukurti. "Tėvas Gorijo" yra laikomas vienas geriausių Honoro de Balzako kūrinių, kuris sukūrė "žmogiškosios komedijos" (La Comedie Humaine; Human Comedy) žanrą. Savo kūriniuose rašytojas aprašo Paryžiaus kasdienį gyvenimą Balzako gyvenimo metais (1799-1850 metais).  Mano nuostabai, pats parašymas yra lengvai suprantamas ir tikrai ne archajiškas. Kai kuriose vietose (dažniausiai kuriame figūruoja nusikaltėlis Votrenas), pvz. kai bandoma nužudyti turtingos moters vyrą, atrodo, jog tuoj prasidės įprastas ir atsibodęs kriminalinis trileris. Tačiau iš tiesų viskas įvyko greitai ir tebuvo norima parodyti, ką Rastinjakas gali padaryti vardan turtų. Knygos pabaigoje, kai Eugenijus žiūri atgal į praeitį, jis nubraukia ašarą prisimindamas Tėvą Gorijo. Jis tampa dar geresniu ir supratingesniu žmogumi, negu buvo iki tol.


Tai buvo pirmojo mano Balzako perskaityti knyga ir galiu patikinti, kad ne paskutinė. Vienintelė problema yra ta, kad jis parašė per devyniasdešimt panašaus žanro kūrinių, tad kaip aš jas sugebėsiu perskaityti iki savo mirties.



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus