• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Legendomis apipinta Marijos Magdalietės evangelija

Autorius: Emilija Merkytė
2012-05-18 13:12:00

„Pradėkime nuo pradžios. Marija Antuanetė niekada nesakė: „Tai tegul valgo pyragą.“ Lukrecija Bordža niekada nieko nenuodijo. Škotijos karalienė Marija nebuvo žudikė ir paleistuvė. Taisydami šias klaidas, žengiame pirmą žingsnį grąžindami moteris į deramą ir gerbiamą vietą istorijoje – į vietą, kurią buvo užgrobusios ištisos politiškai angažuotų istorikų kartos.“ (p. 27)

Rodos, šiais knygos herojės Morinos Paskal žodžiais nusakoma pagrindinė „Magdalenos evangelijos“ idėja – atskleisti Marijos Magdalietės, laikomos negarbinga tiek tikrovėje, tiek legendose, paslaptį ir grąžinti į deramą vietą istorijoje. Marija Magdalietė yra viena tų „moterų, palikusių neišdildomą pėdsaką šiuolaikinės visuomenės ir minties raidoje; moterų, dėl kurių buvo stulbinamai klystama ir kurias nepalankiai pristatė asmenys, rašę Vakarų pasaulio istoriją ir dėstę savo nuomonę.“ (p. 27)

K. McGowan nėra pirmoji, besidominti Magdalietės asmeniu. M. Baidžento, R. Leigo ir H. Linkolno knygoje „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“ kalbama apie tai, kad Marija Magdalietė susilaukė vaikų su Jėzumi Kristumi, o po jo nukryžiavimo pabėgo į Prancūziją. Šią idėją išplėtojo amerikiečių rašytojas D. Brownas knygoje „Da Vinčio kodas“. Knyga papiktino Romos katalikų bažnyčią ir Opus Dei organizaciją, tačiau reikia turėti omeny, kad tai ne istorinis ar teologinis veikalas, o grožinis kūrinys. „Magdalenos evangelija“ tokiame kontekste man pasirodė dar įdomesnė: šios knygos autorė yra moteris, todėl buvo labai įdomu, kaip vyrų iškeltas idėjas interpretuoja, supranta ir pateikia rašytoja moteris. Ir nenusivyliau: knygos struktūra, pateikiami įvykiai ir pasakojimo būdas man pasirodė priimtini. Dialogai suteikia turiniui gyvybingumo, nors įdomiausia buvo skaityti įterptus tekstus iš „Arko evangelijos pagal Mariją Magdalietę“.

„Štai kokia tiesa apie Petro „išsižadėjimą“. Jokio išsižadėjimo nebuvo, Petras tik vykdė mokytojo liepimą. Dėl to esu tikra, nes pati ten buvau ir mačiau.“ (p. 50)

„...Isa buvo pranašystės vaikas, visi tai žinojo. O pranašystė lėmė likimą, kurį reikėjo priimti. Isa tai padarė; ne dėl šlovės, o tam, kad Izraelio vaikai lengviau jį suprastų ir priimtų kaip mesiją. Kuo tiksliau Isa atliks išpranašautą vaidmenį, tuo tvirtesni bus žmonės jam išėjus.“ (p. 231)

„Poncijaus Piloto žodžiai buvo panaudoti teisme prieš jį patį. Jis siuntė laišką Tiberijui, kuriame pasakojo apie Isos stebuklus ir Tamsos meto įvykius. Romėnai atgręžė tuos žodžius prieš jį ne tik todėl, kad atimtų iš jo titulą ir pareigas, – jie ištrėmė Poncijų Pilotą ir užgrobė jo žemes. Jeigu Pilotas būtų išteisinęs Isą ir stojęs prieš Erodą ir kunigus, jo likimas būtų buvęs toks pat.“ (p. 418)



Tokios Naujojo Testamento interpretacijos man buvo naujos ir įdomios. Tai istorijos, politikos ir religijos interpretacija per moteriško požiūrio prizmę, todėl kur kas daugiau jausmo ir empatijos nei iki šiol man girdėtose versijose.

Knygos herojė žurnalistė Morina Paskal ima rinkti medžiagą naujai knygai. Tačiau tai nėra tik darbas, Morina visa esybe pasineria į savo veiklą, ją lanko regėjimai. Morinos regėjimai – tos knygos vietos, kurias skaičiau su malonumu ir susidomėjimu.

„Ji nepaisė, kad žaizdų ir įdrėskimų ant kūno daugėja, kad plyšta drabužiai. Turėjo vienintelį tikslą – pasiekti jį. Kalamų vinių garsas – metalo dūžiai į metalą –sklido ore ir pranašavo šiurpią pabaigą. Galiausiai moteris prarado savitvardą ir sudejavo.“ (p. 85)

Ištraukomis iš „Arko evangelijos pagal Mariją Magdalietę“ ir regėjimų aprašymais K. McGowan leidžia mums kitomis akimis pažvelgti į Naujajame Testamente aprašomus įvykius. Žinomus pasakojimus apie Mariją Magdalietę autorė perpasakoja iš naujo, kitaip, ir sukuria dar niekada nepasakotą istoriją. Viename interviu rašytoja yra sakiusi, kad jai svarbu atkurti užmirštų moterų praeitį ir parodyti jų indėlį į istoriją. Jeigu nebūtume išbraukę moterų svarbos iš istorijos, galbūt dabar pasaulis nebūtų toks liūdnas ir žiaurus. Gal Marijos Magdalietės paveikslas šioje knygoje priartins prie tikėjimo kaip prie žmogiško jausminio akto, o ne bažnytinių dogmų rinkinio. Gal Jėzus Kristus įgaus daugiau žemiško vyro atspalvių, ne tik žmonijos nukryžiuoto mesijo.

„Per šį kasdienį pasivaikščiojimą su šeima jis vilkėjo nebalinto audinio drabužį be diržo, ne tą tyrai baltą, kuriuo vilkėdavo eidamas į viešumą. Jis nusibraukė nuo akių ilgas kaštoninių plaukų sruogas ir atsakė moteriai šypsniu, veide švietė meilė ir pasitenkinimas.“ (p. 59)
Viskas priklauso nuo to, kiek įskaitysite šioje knygoje ir kiek norėsite joje rasti prasmių. Moterys – Ievos dukterys, moterys – Magdalenos palikuonės.  Istorikų neįvertintos, legendomis apipintos, bažnyčios atstumtos moterys vertos gero rašytojo plunksnos. K. McGowan „Magdalenos evangelija“ tuo ir jaudina, kad pasakoja apie vieną tokių moterų. Žinoma, tai grožinis kūrinys, bet mintis, kad XXI a. gali būti Marijos Magdalietės ir Jėzaus Kristaus palikuonių, skamba jaudinančiai egzotiškai, kaip ir visas pasakojimas.

Specialiai moterims: kiekviena mūsų bent kartą gyvenime galbūt  jautėsi kaip Marija Magdalietė – kas ir kokios mes esame iš tikrųjų ir kaip mus mato vyriška pasaulio akis. Specialiai vyrams: „Magdalenos evangelija“ – moteriškas patobulintas „Da Vinčio kodo“ variantas: moteriškas pasakojimas, naujos įžvalgos ir moterų pasaulis bei dvasinė kelionė. Knygą verta skaityti jau vien dėl to, kad tai labai graži istorija, o mėgstantiems ieškoti ir interpretuoti duos peno apmąstymams.  



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus