• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

„Patikima žmona“ – gotikinė istorija apie paštu užsisakytą juodąją našlę

Autorius: Viltė Giedraitytė
2012-09-06 08:10:00

„Patikima žmona“ – gotikinė istorija apie paštu užsisakytą juodąją našlę
gotikinė istorija apie juodąją našlę
„Spigino šaltis, oras virpėjo nuo to, kas turėjo įvykti.“ 1907-ieji, gūdi Viskonsino provincija ir tvilkantis šaltis. Ralfas Trutas – į antrą amžiaus pusę perkopęs vietos turtuolis – ilgisi meilės ir šilumos. Jis parašė laišką „paprastai ir dorai“ moteriai Ketrinai Lend, o ji atsiliepė ir atvyko. Tačiau istorija tik prasideda... Ketrina Lend ne tokia paprasta ir dora, kokios galbūt tikėjosi Ralfas Trutas. O ir pats ponas turtuolis turi savo ketinimų ir kėslų.

Istorija pasakojama ne kaip romantiškas meilės nuotykis, ji primena gotikinį romaną: nors nėra nei viduramžių pilies, nei vaiduoklių, blogio filosofijos ir vidinių žmogaus sielos demonų pakankamai. R. Goolrick‘as pasakoja sklandžiai, išraiškingai. Turtinga leksika tik pagyvina gerą turinį, dar labiau išryškina ir taip gana stiprius bei įdomius charakterius. Knygos autorius prisipažįsta, kad apie šią istoriją galvojo kone metus, kol pagaliau ryžosi pradėti rašyti. Taigi pasakoti nebuvo lengva, tačiau gerai papasakotą istoriją lengva ir malonu skaityti. Rašytojas meniškai kuria siužetą ir nuotaikas. Autorius puikiai įvaldęs pasakojimo būdą, kai charakteriai ir įvykiai atskleidžiami meniškai „įvelkant“  juos į puikų aprašymą, užuominą ar informatyvų, bet tuo pačiu ir taupų pasakojimą, o ne tiesmukai parašant, kas ką sugalvojo, padarė, jautė.

„Snigo tris dienas. Ketrina taip nuobodžiavo, kad kartais pabūgdavo, jog išprotės ar išklys iš kelio. Šitaip pakrypus reikalams privalo nepamiršti savo plano. Kiekvieną vakarą sukiodavo rankose mėlynąjį buteliuką ir pro skystį žvelgdavo į pūgą. Tarsi sniego burbulo vaizdelis – regėjo jį išsirutuliojant. Kiekvieną vakarą meldėsi, kad Ralfas nemirtų.“ (p. 63)

„Ketrina sudvejojo. Laikydama rankoj pipetę neteko drąsos. Padėjo nuodus šalin. Savaitei liovėsi. Jis geras žmogus – doras, malonus – geras iš prigimties ir to nenusipelnė. Suprato tai, ir pirmąkart gyvenime pajuto, kad tai svarbu. Jai niekad nebuvo toptelėjusi mintis apie gerumą, o dabar nedavė ramybės.“  (p. 197)

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus