Rytas su knyga: Sandra Brown – „Ypatinga klientė“

Tie, kurie neseniai skaitė amerikiečių rašytojos Sandros Brown romaną „Lūžio taškas“, nesunkiai prisimins vieną šio trilerio veikėjų, privatų detektyvą Dodžą Hanlį. Taip, tą patį, kuris dirbo vienoje gynybos advokato kontoroje ir visais įmanomais bei neįmanomais būdais teikdavo vertingą informaciją savo sumaniam darbdaviui Derekui Mičeliui. 

Dažnai toks žinių rinkimas buvo nelegalus, su kriminaliniu kvapeliu ir aiškiai kirtosi su galiojančiais vietos įstatymais. Turbūt visi puikiai įsiminė, kad į visus darbdavio priekaištus ir kaltinimus dėl tokios neteisėtos veiklos pastarasis atšaudavo trumpa, bet veiksminga fraze: „Paduok mane į teismą!“ Toks švarcnegeriškas „I‘ll be back“ variantas pasąmonėje nevalingai įtvirtino herojiško personažo paveikslą, visu gražumu iškylantį prieš skaitytojų akis, vien tik paminėjus šią garsiąją frazę. „Lūžio taške“ tai buvo antraeilis personažas, šmėstelėjęs vos viename kitame epizode, tačiau romane „Ypatinga klientė“ visas autorės dėmesys sukoncentruotas beveik tik į vieną – Dodžo Hanlio paveikslą. Pasirodo, minėtame romane tai buvo pats mėgstamiausias Sandros Brown personažas. Autorė apgailestavo, kad dėl pirminio „Lūžio taško“ sumanymo negalėjo pilniau ir įtaigiau pavaizduoti šio prieštaringai vertinamo veikėjo, tad sumaniusi parašyti „Ypatingą klientę“, pagrindiniam vaidmeniui pasirinko nepaklūstantį jokioms taisyklėms privatų detektyvą Dodžą Hanlį. Ne veltui romano pabaigoje autorė tarsi gyvam žmogui dėkoja išgalvotam veikėjui Dodžui Hanliui, kuris buvo „toks tvirtas ir atkaklus, kad apsigyveno mano širdyje ir įkvėpė parašyti dar vieną romaną“. 

Taigi ponios ir ponai: Dodžas Hanlis grįžta. Grįžta, kad kai kam „išspardytų subinę“ ir susigrąžintų tai, ką buvo praradęs prieš ilgus trisdešimt metų.

 Vidurnaktį nuskambėjęs telefono skambutis niekada nežada nieko gero jo adresatui. Ne išimtis ir šis. Pagalbos šauksmas iš Hjustono verčia iš lovos užsimiegojusį Dodžą Hanlį, akimirksniu išvaikydamas visus miegus. Skambina sena jo draugė, viso gyvenimo meilė Karolina King, kurios „iš trisdešimt atskirai praleistų metų jis buvo nesapnavęs gal kokias tris, keturias naktis“. Kažkada, labai seniai, juos siejo gilus ir šiltas jausmas, tačiau nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, jų keliai išsiskyrė, palikę kartų nuosėdų šešėlį ir trumpos jų sąjungos vaisių – dukrą Berę. Būtent Berė, kurią jis matė vos vieną kartą gyvenime, pateko į rimtą bėdą ir jai reikalinga skubi pagalba. Buvęs jos bendradarbis, genijus ir pamišėlis Orenas Starksas, apimtas liguistos aistros persekioja merginą, paversdamas jos gyvenimą siaubingu pragaru. Ir nors pradžioje viskas apsiriboja dovanomis ir įkyriais telefono skambučiais, greitai reikalai pakrypsta liūdnesne linkme. Pasigirsta pirmieji šūviai, ir ilga nusikaltimų grandinė ima driektis paskui Oreno Starkso šešėlį. Žudikas, prisiekęs bet kokia kaina nužudyti Berę, nenumaldomai artėja, tad Dodžui Hanliui teks pasitelkti visą savo ilgametę detektyvo išmonę ir patirtį, kad apsaugotų vienintelę dukrą nuo, rodos, neišvengiamos žūties...