Sesuo“ - apie dramatiškus šeimos ryšius ir amžiną kaltės jausmą

Romanas „Sesuo“ pelnė  mėnesinio beletristikos žurnalo „Strand Magazine“ kritikų apdovanojimą už geriausią 2011 m. debiutinį romaną. Dienraščių „The New York Times“, „Sunday Times“ bei elektroninės komercijos portalo „Amazon.com“ bestseleris, patekęs į Anglijos ir JAV geriausiai parduodamų knygų dešimtukus ir sugebėjęs juose išsilaikyti net devynis mėnesius. Knyga išversta 31 pasaulio šalyje. Vien tik Anglijoje jos parduota daugiau nei pusė milijono egzempliorių. Retas pripažintas plunksnos meistras galėtų pasigirti tokia netikėta sėkme ir apdovanojimų gausa, o debiutinio romano autoriui tai yra sunkiai įgyvendinama ir dažnai nepasiekiama svajonė. Svajonė, tapusi tikrove britų rašytojai Rosamund Lupton, kurios debiutinis romanas „Sesuo“ nuoširdumu ir jautrumu užkariavo daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos skaitytojų širdis.

Dvidešimt šešerių metų vadybininkė Arabela Beatrisė Heming, draugų vadinama Beatrise arba tiesiog Bea, rodos, turi viską: puikų darbą vienoje Niujorko bendrovių, jaukų būstą ir supratingą bei atidų draugą. Tačiau vieną sekmadienio popietę per kviestinius pietus pasigirdęs telefono skambutis aukštyn kojom apverčia iki tol buvusį ramų ir nerūpestingą Beatrisės gyvenimą. Nerimaujanti ir susirūpinusi mama praneša, kad dingo Beatrisės penkeriais metais jaunesnė sesuo Tesė. Nieko nelaukdama Beatrisė skrenda į Londoną, kuriame gyvena sesuo, tikėdamasi surasti dingusią jaunėlę. Atvykusi į Anglijos sostinę Beatrisė susitinka su mama, namo, kuriame Tesė nuomavo butą, savininku ir tiriančiais bylą policininkais. Tačiau jų pasakojimai Beatrisei vilties ir optimizmo nesuteikia. Priešingai – jie tampa dar miglotesni.

 Pasirodo, sesuo turėjo meilužį, vedusį dailės koledžo, kuriame mokėsi Tesė, dėstytoją. Mergina laukėsi vaiko. O ir atstumtas sesers bendramokslis gerbėjas, pasakodamas nervinasi ir painioja paskutinio jų susitikimo detales. Tačiau greitai ateina liūdna žinia: viename iš apleistų Haid Parko tualetų randamas penkias dienas išgulėjęs Tesės lavonas. Ir nors policija tvirtina, kad kamuojama pogimdyminės depresijos mergina nusižudė, Beatrisė netiki šia absurdiška versija. Tesė itin vertino gyvenimą ir niekada nebūtų pakėlusi rankos prieš save. Ji pradeda savo asmeninį tyrimą ir atskleidžia vieną kraupią paslaptį po kitos. Beatrisė net neįtaria, kad ir jos pačios gyvybei gresia rimtas pavojus. Viskas daug sudėtingiau ir painiau, nei mums atrodo. O netradicinė ir dviprasmiška romano pabaiga tikrai nustebins daugelį skaitytojų, suteikdama galimybę kiekvienam savaip sudėlioti bei suprasti baigiamuosius kūrinio akcentus.