• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Vytauto Bubnio prisiminimai – tiesiai į širdį

Autorius: Loreta Valiūnaitė
2012-05-08 09:21:00

Vytauto Bubnio prisiminimai – tiesiai į širdį

V. Bubnys gali būti pristatomas kaip politinis bei visuomenės veikėjas. Bet pirmiausia jis žinomas kaip rašytojas: dramaturgas, prozininkas, eseistas. Ne vienam vyresnės kartos atstovui pažįstamas kaip knygų „Arberonas. Maža išpažintis“ ar „Nesėtų rugių žydėjimas“ autorius. Šie kūriniai buvo ekranizuoti. O nostalgija seniems geriems filmams... Tai ne vieninteliai, bet įsimintiniausi rašytojo kūriniai. O štai naujausia jo knyga „Širdimi regėti. Portretiniai eskizai“ nė kiek nenusileidžia jau minėtiems kūriniams. Paskaičiusi šią knygą kurį laiką nenorėjau žiūrėti ar skaityti purvasklaidos, nes ten neaptinku nieko adekvataus šiai knygai. 


„Širdimi regėti“... kaip gražiai pasakyta, juolab kad knyga iš tikrųjų glosto širdį. Paties autoriaus išgyventa ir meniškai pateikta dokumentika apie iškilias mūsų kultūros, literatūros asmenybes: Vincą Mykolaitį-Putiną, A. Miškinį, J. Baltušį, Tėvą Stanislovą, K. Vasiliauską, Just. Marcinkevičių ir daug kitų. Pasakojimo stilius kartais lėtokas, kartais nostalgiškas – rodos, kad „prisitaiko“ prie asmenybės, apie kurią rašo. Nei pernelyg giriami aprašomi asmenys, nei pernelyg didžiuojamasi  pažintimis su jais, tai tekstui suteikia įtaigumo, o nuoširdus, paprastas, išjaustas santykis su žmogumi, apie kurį rašoma, paperka: tikiu šia knyga. Skaitydama kartais jaučiaus lyg gražioje senoje kaimo sodyboje, aprašytoje kurio nors lietuvių klasiko. „Senuko Antano ranka sunki. Kai paleidžiu ją iš savosios, tiesiog šleptelia jam ant šlaunies.


 Prigesusias akis užverčia į mane, nusuka į priešais šešėliuotą „sodželką“, kiek pakelia galvą ir vėl į „sodželką“. (p. 10–11). Taip gražiai aprašomas V. Mykolaičio-Putino brolis Antanas, pasakojantis apie rašytoją. Tikroviškas tarybinių laikų atpasakojimas (jaučiaus pasėdėjus eilinio tarybinio piliečio butuke, kai skaičiau apie J. Baltušį). Net ir po Vilniaus Brodą pavaikščiojau, nors tekstas apie V. Kernagį ne taip stipriai išgyventas kaip kiti (atsiprašau, gal klystu). Už tokią plačią jausmų skalę dėkinga autoriui, tai jis mane nukėlė į skirtingus dešimtmečius, į skirtingas vietas, supažindino su iškiliais veikėjais. 

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus