Gira: truputis istorijos ir 37 geriausi receptai  1 

"Eklogiški produktai" nuotr.

Lietuviams gira – toks pats tradicinis gėrimas kaip prancūzams – sidras ir limonadai, italams – citrusinių vaisių sultys, vokiečiams ir anglams – alus.

Giros istorija

Šis gėrimas pirmą kartą atsirado prieš 8 tūkstančius metų Egipte. Jį aprašė Hipokratas, Herodotas ir Plinijus Vyresnysis. Slavai giros skonį pažino kur kas anksčiau nei susikūrė Kijevo Rusia (gira paminėta "Šių laikų istorijose"). Mūsų protėviai giros ruošimo meną buvo įvaldę daugiau nei prieš tūkstantį metų. Darė saldžią, rūgščią, mėtinę, razinų, baltą, kriuštinę, kvapnią, paros, tirštą girą, gamino giros barščius. Kanšino "Maitinimosi enciklopedijoje" apie girą parašyta štai kas:

"Rusijoje populiariausias gėrimas – vanduo, antrąją vietą užima gira. Mes netgi galvojame, kad jos žmonės išgeria daugiau negu giros". "Gera gira nosį kutena", – sakydavo apie gerą girą.

Praeito amžiaus pabaigoje žinyno sudarytojai F. A. Brokhaus ir I. A. Efron rašė: "Pagrindinis prastuomenės pasninko valgis, ypač vasaros metu, buvo gira su žaliu svogūnu ir juoda duona. Rusijos ligoninių higienos specialistai, prisitaikydami prie tautos skonio, girą paskelbė būtinu maisto produktu visose ligoninėse."

Jau tada medikai žinojo, kad gira teigiamai veikia virškinimą, didina organizmo tonusą. Rusijos kaimuose gira buvo gaminama nuo senų senovės. Tačiau pramoninė gamyba išgyveno ir pakilimų, ir nuopuolių. Viena iš "krizių" prasidėjo tais metais, kai į Rusiją buvo pradėtas vežti bavariškas alus.

Gelbėti giros stojo Rusijos visuomenės sveikatos bendrija. Primygtinai teigdama, kad giros gamybos pramonei reikia rūpybos, D. I. Mendelejevas rašė: "Tam tikriausiai pritars dauguma tų, kurie išaugo su gira, tame tarpe ir šios knygos autorius. Ir visai nesvarbios šypsenėlės bei kaltinimai giros patriotizmu". V. A. Dal apie girą rašė taip: "Gira (girelė, rūgštis, rūgštelė) – tai rusiškas gėrimas iš raugintų ruginių miltų (raugo) arba iš keptos duonos su salyklu". Gira iš daugybės kitų gėrimų išsiskyrė savo pigumu. "Neturėsi atsargų – tiks ir gira, o gal net ir vanduo", – kalbėdavo ne vienas paprastas rusas, pažinęs alkį, taip pabrėždamas mėgstamo gėrimo prieinamumą.