Nekenčiu sūnaus sugulovės.Tikra barakūda ir dar daugiau.

Jau greitai tapsiu anyta. Myliu savo būsimą marčią- kaip nemylėti mergaitės , kuri dalinsis gyvenimu su tavo sūnumi, bus tavo anūkų motina....

Mano anyta buvo tokia pat, o kiek aš stengiausi ir padėti ir pagirti ir t.t., bet jai tikriausiai buvo sunku patikėti, kad aš tikrai nuoširdus žmogus ir labai myliu jos sūnų, ji netikėjo, kad yra gerų žmonių ir vis bandė man kišti koją, kad tik kur suklupčiau ir pasirodyčiau ne tokia gera.
O reikėjo tik savo stipresnį charakterį parodyt, kai kur paprieštarauti, "pakelti sau uodegą", ir per daug nesimeilinti, nesilankstyti prieš ją..

Mano anyta taip pat negiria ir per daug nekalba, tačiau, manau, ne dėl to, kad jai kažkas nepatinka, bet dėl to, kad jos tokia "natūra" ir tiesiog nesupranta, kad galėtų būti kitaip, kad kažkam yra svarbus bent vienas geras žodis. Tai gal jūsų atveju irgi taip yra? :)

Tai gal patylekite ir palaukite kada ji prades rodyti draugystes zenklus ir nora bendrauti :)