Komentarai

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Ulla to agi
2010-04-05 21:11:27
Matote, esmė tame, kad vyras neturi būti vien širdingas... ta jo meilė nebus nieko verta, jei jis nebus atitinkamai išsilavinęs, turintis gerą skonį, jausmingas, bet ne sentimentaliai, mokantis reikšti mintis ne bendromis frazėmis, bet rasdamas "tą vienintelį žodį", puikiai atspindintį, kas yra. Atvirkščiai: nubanalintos frazės duoda daug šaltumo, nes jas kartoja dauguma daugumai - tam pačiam vyrui tiek pat "zuikutė" viena ar kuri buvusi prieš tai. Tie žodžiai nieko nepasako... tad, taip, tokių žmonių aš nesugebu gerbti, KAI JIE IMASI RAŠYTI. Tai žiauru. Betgi literatūros istorija parodė, kad galima rašyti jausmingai, bet nenuobodžiai, kūrybingai, audringai, žaismingai, erotiškai, net pošlai... ir nesikartoti, nebūti buitiškam, banaliam. Kadangi mano tokie kriterijai, žinoma, aš bendrauju ir su atitinkamais vyrais. To rezultatas - man kuriamos kokybiškos, eilės, dainos, žodžiai, kurie man skirti, kalba apie mane, aš juose galiu save pažinti, aš žinau, kad tai tikra, išgyventa, o ne kažkokie pataikavimai, "ko esą, nori visos moterys". Tačiau p. Drukteinis čia siūlo banalybių banalybę: laišką, kur pakeitus vardą, būtų galima rašyti bet kam, be jokio paskatinimo gerbti žmogų ir rašyti konkrečiai moterisi, pagal tai, kas yra. Jis tiesiog tiki, kad moterys visos vienodos, nusipelniusios kažkokių pigių banalybių, nes atseit žiūri serialus ir verkia per melodramas. Tai kaip tos pabodusios SMS žinutės per šventes siunčiamos visiems ir niekam: "varpeliai nuskambėjo šį šv. Velykų rytą...". Tam, kad parašytum gerą laišką, turi jausti žodį, pažinti save ir pažinti tą žmogų, kuriam rašai, jausti, būti sąžiningam, neveidmainiauti, bet kartu nenusileisti iki buitiškumo. Jausmus gali išreikšti ne tik "kiškuti mano" (apskritai, tokie žodžiai net nieko nesako), bet ir metaforom, nutylėjimais, ironija, hipermolėm, sukonkretinant, tai gali būti paprasta kaip Bukowskis, painu kaip Joyce'as, bet tegul tai būna gryna, tikra, kokybiška, originalu... o jei to nemoka, tai geriau parodo jausmus taip, kaip moka: geru masažu, nutapytu paveikslu, paruošdamas vakarienę didelėj pievoj, dovanom, kad ir mažytėm... ir t. t.
agi
2010-04-05 20:05:07
ulla,o kaip jusu manymu turi atrodyti laiskas,kuris yra siunciamas savo meilei,o ne siaip draugei.Manau,tie kreipiniai mazybiniai yra labai grazu ir miela...Ir nemanau,kad yra pagarba zmones vadinti seiliais, uz tai,kad jie yra romantiski,uz tai,kad rodo vienas kitam jausmus nesigedydami issakyti juos graziai,o ne bet kaip. Nejau niekad nemylejot ir nebuvot mylima?...is jusu komentaro atrodo,kad jus esat senmerge, kuriai ismylejimas yra tik laiko svaistymas. O jei ir neesat senmerge,tai nejau vienas kita su artimu zmogumi vardais vadinat?...Nejau butu nemalonu gauti laiska parasyta is sirdies?...juk jis toks ir turi buti,na nebent jus laiska suprantat kaip pvz.:motyvacini laiska. Infomacija,saltumas ir daugiau nieko.
Ulla
2010-03-29 09:32:03
Geriau, jei žmogus nemoka rašyti, tegul nerašo: jei moteris turi literatūrinį skonį, vyras gali prarasti jos pagarbą. Ypač, manau, tai tinka tada, kai laiškas toks sentimentalus ir banalus, koks čia siūlomas rašyti. Man regis, pavadinimas "zuikučiu" - puikus ženklas, kad reikia nuo tokio seiliaus bėgti kuo toliau. Taigi, sakyčiau, jei žmogus nėra apdovanotas literatūriniu talentu, geriau nerašo... nebent jo "širdies draugė" tokia pati sentimentali skonio neturinti seilė.

O apskritai, manau, gana jau visas moteris įsivaizduoti kaip vieną... Svarbiausia eilutė „susilaukti vaikų“? Varge, juk ne visos to nori... ne visų vyrų statusas toks, kad su vaiko norėtų... Ne, visos moterys nėra vienodos. Moterys skirtingos... ir kai kurios skaito Nietzsche, Camus, Borgess, Kafka, Rilke (beje, jo laiškai geri), Joyce, Rimbaudt... ir išvysto skonį. Na, koks vyras turėtų būti žiaurus, kad verstų ją skaityti kažkokius pigius niekalus.

Pone Drukteini, turėtumėte žinoti, kad prastas stilius – didžiausias netaktas.
rrua
2010-03-26 20:04:26
grazuuuuu (: