• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Švento Valentino dienos legenda

Autorius: pagal wilstar.com parengė Gerda Zemenskaitė
2013-02-11 11:30:00

Švento Valentino dienos legenda
flickr.com nuotr.
Šventojo Valentino diena neatsiejama nuo širdelių, širdžiai mielų suvenyrų, šokoladinių skanėstų ir meilės prisipažinimų. Jau ilgą laiką, per Šv. Valentino dieną, jaunuoliai pasiperša savo mylimosioms, kiti paskelbia apie savo vestuves arba planuotai susituokia būtent šią dieną. Tačiau kuo ypatinga ši šventė, švenčiama paskutiniojo žiemos mėnesio viduryje, kodėl būtent 14 – ąją šio mėnesio dieną? Kas buvo tas herojus Valentinas, kuris skelbiamas šventuoju ir kodėl Švento Valentino dienos atvirukuose pasirašoma būtent Valentino vardu? Kodėl vyrai nori į jį lygiuotis? Ir kada ši šventė pradėta švęsti Lietuvoje? Čia pateikiama Valentino dienos priešistorė bei visa tai, kas yra susiję su šia švente bei jos tradicijomis.

 

Vasario 14 – ąją visas pasaulis švenčia Šv. Valentino dieną. Ši diena – tai įsimylėjėlių šventė, kurios metu poros apsikeičia įvairiomis dovanėlėmis, kartais net itin pikantiškomis. Ši šventė pradėta švęsti penktajame šimtmetyje Romoje. Tai buvo tarsi duoklė Šventajam Valentinui, katalikų vyskupui. 

 

Aštuonis šimtus metų iki oficialios Valentino dienos atsiradimo, Romos imperijoje vasario 14 – oji buvo Junonos, Romos dievų ir deivių karalienės, šventė. Junona taip pat buvo moterų bei vedybų deivė. Na, o vasario viduryje, dieną po Junonos šventės, romėnai švęsdavo pagonišką šventę, minėdami jaunų vyrų apeigas, kurių metu, kaip buvo tikima, jie priartėdavo prie Dievo Luperkaus, kurio oficiali šventė – Luperkalija, yra aiškinama kaip erotikos festivalis, kuris buvo skirtas deivės Juno Februatos ir dievo Fauno (vienas jo slapyvardžių Luperkas) karštos meilės istorijai. Ši šventė buvo švenčiama kasmet, vasario 15 –ąją. Šios šventės metu vykdavo loterija, kurioje jauni vaikinai iš stebuklingos dėžutės turėdavo burtų keliu traukti mergaičių vardus. Po lapelio ištraukimo su nurodytu vardu, mergaitė būdavo priskiriama laimingajam. Tokiu būdu, ji tapdavo jaunuolio palydove visose srityse ligi kitais metais, tuo pačiu metu, vyksiančios Luperkalijos šventės. Vienais metais, popiežius Gelasijus nusprendė šiek tiek pakeisti šios šventės bei loterijos tradicijas. Vietoj merginų vardų, kurie būdavo surašomi ir įdedami į stebuklingą dėžutę, čia atsirado šventųjų vardai. Nereikia nė sakyti, daugeliui jaunų Romos vyrų nebuvo labai malonūs tokie taisyklių pakeitimai. 

2 psl.
Puslapis 1 iš 3Kitas

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus