• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Keturi metai su italu, pusmetis su prancūzu, viena diena su izraeliečiu: Arba kaip aš tapau patriote  3 

Autorius: Iš dienoraščio užrašų
2007-05-14 00:00:00

Keturi metai su italu, pusmetis su prancūzu, viena diena su izraeliečiu: Arba kaip aš tapau patriote
"Gamma" nuotr.

Visuomet buvau prieš stereotipus, prieš etiketes, kurias lipdo konkretiems žmonėms ir atskiroms tautoms. Man pasisekė, aš sutikau kaip tik tuos nepamirštamus personažus, kurie netelpa į stereotipinius rėmus. Tačiau tai nesutrukdė man nusivilti šiais vyrais ir tapti patriote.

Apie viską iš eilės...

Taigi, Italija. Saulės, jūros, gražios melodingos kalbos ir kultūriniu paveldu turtinga šalis.

Mano išrinktasis nemylėjo savo mamos, nežiūrėjo futbolo ir jo nežaidė. Jis buvo ramus bet kokioje situacijoje. Jis buvo toks ramus, jog itale dažniau palaikydavo mane. Man tai netgi patiko. Be to, jis nedainavo, nesižarstė komplimentais ir nemosikavo rankomis kaip vėjo malūnas.

Dėl kalbos... Iš pirmo žvilgsnio net itališki keiksmažodžiai skamba maloniai, tačiau po trijų valandų trukmės fizikos ir technikos paskaitos Turino Politechnikos Institute supratau – ši kalba šiaip sau!

Tačiau kai kurios etiketės pasitvirtino. Absoliučiai visi ir kasdien valgo makaronus! Su žuvimi, su bulvėmis, su midijomis. Midijos į makaronus dedamos tiesiog geldelėse, kas labai apsunkina valgymo procesą.

Kai po poros savaičių užėjau į virtuvę, kur mano būsimoji anyta gamino pietus, ir pamačiau vištą, neapsakomai nudžiugau! Bet kaip aš nusivyliau, kai ant pietų stalo pamačiau makaronus, o šuns lėkštėje... Na, patys supratote.

Neskubėkite manęs kaltinti tuo, jog vargšę moteriškę verčiau man gaminti maistą, o po to jį peikiu. Tai, ką gaminau aš, drąsiai valgė tik mano mylimasis. Kiti bijojo ragauti arba valgė ir murmėjo.

Italijoje priimta iš pat ryto gerti kavą su kuo nors saldaus. Kai kavinėje pusryčiams pabandžiau užsisakyti sumuštinį, mano brangusis išsiviepė ir sušnabždėjo: "Gal iš proto išsikraustei? Nori, kad visi apsivemtų?" Nenorėjau tikrinti jo žodžių, tačiau supratau, jog iš piktumo galėčiau nors ir koldūnus suvalgyti.

Apie pačią Italiją galiu pasakyti nedaug. Nors aplankiau daugybę vietų, eidavome tik ten, kur buvo didelės nuolaidos. Mano pinigai buvo skaičiuojami taip pat kruopščiai kaip ir jo santaupos. Apie muziejus teko pamiršti, o į svarbiausią Florencijos bažnyčią papuoliau tik todėl, jog ten buvo vėsu!

2 psl.
Puslapis 1 iš 4Kitas

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
joana
2012-09-27 14:58:54
jus tik proskeeee
Kristina
2009-02-14 19:18:47
noreciau pakomentuoti, perskaicius si straipsni pamaniau... visi gi mes skirtingi, toj pacioje savo gimtineje galime atrasti tukstancius variantu tokiu paciu, kai aprasytame straipsnyje, na mano draugas uz mnane vyresnis ir jis yra italas, taciau savarankiskas, zinantis ir vertinantis gyvenima, esu ne is vieno girdejusi, kad italai mamiciukai, taciau jis ne toks, myli ir grebia savo seima, taciau nuo jaunystes savarankiskas ir atsakingas.
vynuoge
2008-08-27 14:57:50
straipsnis lb patiko,nes ir paciai panasiai nutiko.:)kai poilsiavau turkijoje,turkai tikrai apsuko galvele savo komplimentais ir demesiu,staiga lietuviai vyrai tapo ,,tautos priesais",bt po keliu dienu susipazinau su lietuviu ir negalvodama pralwidau su juo nuostabia nakti ir as vel pamilau lietuvius :D