• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Antroji meilė - didžioji meilė

Autorius: respublika.lt
2009-08-31 16:00:00

Antroji meilė - didžioji meilė
Jupiterimages nuotr.

Kartais laimę randame ten, kur mažiausiai tikimės. Tikriausiai tai būna tikra meilė, nes įprastiniai šablonai - banko sąskaita, padėtis, amžius - tampa nebesvarbūs.

Taip atsitiko Demi Mur (Demi Moore) ir Eštonui Kačeriui (Ashton Kutcher) arba Vivjenai Vestvud (Vivienne Westwood) ir jos studentui. Visuotinai priimtų modelių neatitinkančios laimingos santuokos, sudarytos “antruoju bandymu”, būdingos ne tik garsenybėms. Ir paprastiems žmonėms pavyksta tai, kas daugelio vienišų moterų manymu yra tiesiog neįmanoma - po 40-ies ir ilgų santuokos metų dar sutikti tokį, su kuriuo visa yra kitaip ir geriau.

Grobio ieškojimo strategija

Juk brandaus amžiaus moterims niekas netrukdo džiaugtis didžiąja meile: jos pasitiki savimi, yra savarankiškos ir dažniausiai finansiškai nepriklausomos. Svarbiausia, pirmojoje santuokoje jos sukaupė pakankamai patirties, kad suvoktų, jog meilei svarbiausia ne padėtis ar gebėjimas aprūpinti šeimą, ne atlyginimo dydis ar amžius. Svarbiausia - jausmai.

Tačiau pakeliui į devintą dangų tenka įveikti vieną barjerą - grobio ieškojimo strategiją, užtveriančią kelią į laimę. Pagal ją moteris ieško maitintojo, kuris būtinai uždirbtų truputį daugiau, būtų šiek tiek vyresnis ir sėkmingesnis už moterį. Pateisinama strategija, bent jau kol moteris trokšta susilaukti vaikų ir jai reikia, kad šalia būtų kas nors, norintis ir galintis sukti namų lizdą. Žinoma, ir tada svarbiausia būna jausmai. Bet elgiamės būtent taip, kaip elgiasi visi, kaip tūkstantmečius buvo prasminga elgtis, kad atžalos būtų saugios, ir kaip mums atrodo teisinga. Atitinkamais kriterijais vadovaujamės ieškodamos gyvenimo draugo.

Trukdo senieji šablonai

Tačiau po kelių metų paaiškėja, kad mūsų gyvenimas nebeatitinka senųjų šablonų: sutuoktinio amžinai nebūna šalia, jis yra per daug pavargęs, pernelyg užsiėmęs, pernelyg atsidavęs darbui, kad dar galėtų skirti laiko santykiams tobulinti. O juk dabar būtų pats laikas džiaugtis gyvenimu dviese: vaikai užaugo, susikurta tam tikra gerovė, būtų galima atsikvėpti ir drauge pasimėgauti nauja laisve. Tačiau dažniausiai įpročiai nugali. Nors vis daugiau moterų po ilgų santuokos metų drįsta išsiskirti, tačiau dairydamosi naujos laimės jos vėl žiūri tik viena kryptimi, laikosi senosios “grobio” strategijos ir pačios sau užkerta kelią į tikrą pasitenkinimą teikiančius santykius. Jos tai daro iš įpratimo, nes žengti nauju keliu nėra lengva, o dar tenka baimintis draugų ar vaikų reakcijos.

Pasirinkimas lieka nedidelis dar ir todėl, kad vyrai per 50, padarę karjerą ir turintys daug laisvo laiko, pasiturintys ir gebantys suprasti, pasirengę šalia savęs pakęsti stiprią partnerę, yra tikra retenybė - tarsi šaldytuvai Antarktyje. Tuomet, kaip atsitinka daugeliui vienišų moterų, galima nusivilti partnerio paieškomis.

Kitos laimės pažadas

Ieškodamos saugaus gyvenimo, pakankamai dažnai dairydavomės į netinkamus vyrus. Tai kodėl dabar neišdrįsti pasielgti kitaip? Vyresnės moterys yra atlaidesnės, tolerantiškesnės, labiau patyrusios, aiškiai įsivaizduoja gyvenimo tikslus - tai puikios prielaidos naujam startui, pirmiausia meilėje. Jei daugelis to nepajėgia, kalti ne vyrai. Yra pakankamai egzempliorių, sugebančių jas įvertinti, galbūt daug jaunesnių arba daug vyresnių vyrų, galbūt labai mažai uždirbančių arba bedarbių. Anksčiau jie būtų neatitikę mūsų kriterijų, o šiandien yra kaip tik tinkami, nes dabar žinome, kas yra išties svarbu.

Vėliausiai po 40-ies jau turime svarbiausias saugumo garantijas, žinome, ko norime, kas esame ir ko mums reikia. Dabar lieka tik išdrįsti surizikuoti rinktis jausmus ir tinkamą vyrą, nesvarbu, kokio jis amžiaus ir ką veikia.

Yra tūkstančiai galimybių jį sutikti, galbūt jis visiškai šalia. Pažvelkite į jį, o ne į tai, kiek jis uždirba, ką turi arba veikia. Galbūt tai bus antrosios, didelės meilės pradžia.

Monikai reikia vyro

59 metų Monika uždavė sau klausimą: ko man išties reikia? Monikos atsakymas buvo toks: vyro, su kuriuo sietų bendri pomėgiai, vyro, iš kurio sulauktų to, kas yra svarbu dviejų žmonių santykiams - dėmesio, susidomėjimo, šilumos, bendrumo, bet kartu ir laisvės. Monikai nereikia maitintojo. Jai reikia vyro, su kuriuo gali būti laiminga.

Monika jį rado, nes tai nėra taip sunku.

Monika sako: “Nors mano gyvenimo draugas uždirba mažiau už mane ir jo padėtis visuomenėje galbūt yra žemesnė, bet vieną dieną suvoki, kad svarbu visai kas kita - rūpinimasis, pasitikėjimas”. Aišku, kartais būna nelengva, jei moteris uždirba daugiau. Su tuo sutinka ir Monika. “Bet Robertas geriau prašytų paskolos, nei skolintųsi pinigų iš manęs”. Buvęs Monikos vyras ir Robertas puikiai sutaria, ji bendrauja su jo vaikais iš pirmosios santuokos, jos draugės jį mėgsta.
 
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
vz24.lt
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus