Ar įmanoma gyventi su išdaviku?

Jupiterimages.com nuotr.

Moteris, kuri myli vyrą ir labai brangina šeimą, gali pamėginti išgelbėti šeimą, išsaugoti vyrą. Tačiau viskas priklauso nuo tolesnio vyro elgesio. Nuo to, kiek truks tokia situacija (vienas dalykas – mėnesį, kitas – metus). Pasitaiko, kad vyriškis pats baisiai gailisi silpnumo akimirkų. Daugelyje šeimų, kurios atšventė auksines vestuves, buvo kritinių periodų, kai vyras buvo neištikimas (kitais atvejais – buvo neištikima žmona).

Bet jei jūsų vyras ir toliau lankosi pas meilužę po to, kai sužinojote apie šį ryšį, galite visam gyvenimui netekti savigarbos. Galbūt jūs “išsaugosite šeimą”, bet kas tai bus per šeima? Ar būsite joje savimi? Ar bus laimingi vaikai su tėvu, kuris vakarais išeina pas kitą moterį? Kuris meluoja vaikams, kad išeina “su reikalais”?

Raminta K. rašo: „Kai sužinojau, kad mano vyras turi kitą moterį, buvau šokiruota. Nebuvau pasiruošus trisdešimt penkerių likti viena su dviem vaikais ant rankų ir dar be pragyvenimo šaltinio (vyras faktiškai mus išlaikė). Bet blogiausia, kad jį tebemylėjau. Tas mane nustebino. Normaliai moteriai tokia naujiena turi sunaikinti meilę, bet su manimi nutiko atvirkščiai. Kentėjau nuo nežmoniško skausmo, bet kai susivokiau savo jausmuose, paaiškėjo, kad už neapykantos vyrui, kuris man buvo neištikimas, slypi meilė. Net neturėjau jėgų iškelti jam scenos, tik verkiau ištisas dienas. Protas man sakė, kad turiu jo nekęsti, bet man visą laiką norėjosi pulti jam ant kaklo. Norėjosi, kad manęs pagailėtų, kaip gailisi primušto šunelio. Kažkokia beprotybė.

Bet siaubingiausia, kad Tomas, mano vyras, iš tiesų ėmė manęs gailėtis. Žmogiškai. Sako, taip, aš kiaulė tavo akyse, išdavikas, aš tą žinau, bet nieko negaliu su savimi padaryti. Eglę, tą moterį, myliu visai kitaip nei tave. Ir tave taip pat myliu. Ar gali taip būti? Nežinau, ką man daryti. Motina, draugės pataria skirtis, nesižeminti. Bet aš nerandu savyje jėgų. Be to, ir vyras prašo to nedaryti vardan mūsų vaikų, vardan “mūsų meilės”. Pas mus iš esmės viskas išliko, visa mūsų buitis, bendri savaitgaliai, drauge vaikštome į svečius. Kaip tą galima sugriauti? Išliko net intymūs santykiai. Nežinau, kiek tas gali tęstis. Kiek galima slėpti nuo vaikų, kad jų tėvas lankosi pas svetimą moterį? Kada užduodu jam tą klausimą, jis sako, kad “nieko nežino”, “laikas parodys”, prašo “pakentėti”. Kažkoks košmaras".