Nekaltybės diržas

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą, "Gamma" nuotr.

Venecijos grotos, Bergamo spyna... Jei manote, kad tai – architektūrinių detalių pavadinimai, tai klystate. Tačiau tikriausiai visiems žinomas kitas šio prietaiso, palikusio ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje, pavadinimas – nekaltybės diržas.

Kankintojas iš Senovės Graikijos

Pirmieji įtaisai, saugantys moteris nuo seksualinių pagundų, atsirado Senovės Graikijoje. Vergėms būdavo uždedamas diržas iš dviejų juostų: pirmoji apjuosdavo taliją, antroji ėjo tarp kojų. Pagrindinis šio diržo tikslas būdavo apsaugoti belaisvę nuo nėštumo: nėščia vergė negalėdavo pakankamai produktyviai dirbti, o tai, savaime suprantama, nenaudinga jos šeimininkams.

Senovės graikų patirtis vėl prisiminta Viduramžiais. Manoma, kad tradiciją užrakinti moterį spyna pirmasis pradėjo kažkoks vokiečių kilmės imperatorius, kurio vardą istorija jau pasiglemžė užmarštin. Kaskart išvykdamas už savo pilies ribų šis pavyduolis liepdavo kalviui apjuosti jo žmoną geležiniu diržu, kurį grįžęs pats nuimdavo.

Šis prietaisas išties priminė kankinimų įrenginį, jo konstrukciją sudarė keletas spynų, patikimai užrakinančių visą moters apatinę kūno dalį. Jame buvo tik nedidelė anga fiziologinėms būtinybėms. Deja, apie asmeninę higieną negalėjo būti nė kalbos. Vienintelį raktą prie savęs visada turėdavo pats šeimininkas – vyras.

Dorovės sargybiniai

Naujasis vokiečių monarcho išradimas patiko ir kitiems stipriosios lyties atstovams. Tad greitai visoje Europoje, o ypač Italijoje, šie diržai išpopuliarėjo ir tapo mados reikalu. Diržo modeliai nuo savo antikinių pirmtakų skyrėsi pagrinde tik medžiaga, iš kurios buvo gaminami: diržus iš galvijų odos pakeitė metaliniai, sidabriniai ir auksiniai diržai. Geriausius diržus gamino Bergamo ir Venecijos amatininkai, - iš čia ir kilo Bergamo spynos ir Venecijos grotų metaforos.