• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Pinigai ir sėkminga santuoka  4 

Autorius: Psichologas Mindaugas Radušis, "Aš ir psichologija"
2009-10-02 15:31:00

Pinigai ir sėkminga santuoka
Jupiterimages nuotr.

Sutuoktinių santykiai gali pašlyti ne tik dėl nesutapusių charakterių, bet ir dėl ydingai tvarkomų finansų. Pinigų trūkumas, neteisingas jų paskirstymas ar nevienoda įtaka priimant su turtu susijusius sprendimus tampa rimta kliūtimi vedybinei laimei.

Koks bus kiekvieno suaugusio šeimos nario indėlis į bendrą piniginę? Kas iš jų apmokės sąskaitas? Kuris turės svaresnį balsą sprendžiant dėl didesnių pirkinių? Ar sutuoktiniai privalės vienas kitam „deklaruoti“ savo asmenines išlaidas? Atsakymus į panašius klausimus turi atrasti beveik visos gyvenimą kartu pradedančios poros. Abiem pusėm priimtinas sprendimas padeda ne tik subalansuoti šeimos biudžetą, bet ir siekti sėkmingos santuokos.

Vartotojų visuomenėje pinigai tampa centru, apie kurį sukasi kiekvieno gyvenimas. Tad materialūs dalykai neabejotinai veikia kartu gyvenančių žmonių santykius ir pasirinkimus. Juk įgytas ar paveldėtas turtas dažnai nulemia kaip bus sutvarkyta buitis, koks bus pasirinktas laisvalaikio leidimo būdas.

Pinigų reikšmė didelė ir pradedant bendrą gyvenimą, todėl nereikia puoselėti iliuzijų, kad meilė bus gyva vien tik dvasia. Potencialaus partnerio finansinis pajėgumas įvertinamas jau pačioje santykių pradžioje. Tiesa, šie buhalteriniai veiksmai paprastai atliekami jų neįsisąmoninant. Tačiau pirmasis įspūdis dažniausiai būna tvirtas ir nepakeičiamas. Užtenka vos kelių sekundžių, kad per jas įvertintume sutikto žmogaus išvaizdą, susidarytume nuomonę apie jo priklausymą vienam ar kitam socialiniam sluoksniui. Ši informacija didžiąja dalimi ir nulemia simpatiją ar antipatiją pirmą kartą matomam asmeniui.

Užsimezgus romantiškiems santykiams pinigų tema paprastai drovimasi kalbėti. Noras patikti skatina atskleisti save tik iš gražiosios pusės, o materialūs dalykai dažniausiai siejami su labiau žemiškais norais. Nelaikant pinigų kažkokiu tabu galima daug sužinoti apie asmens požiūrį į gyvenimą ar net nustatyti jo psichologinę brandą. Pavyzdžiui, jeigu kas nors niekina pinigus, laiko juos „nešvariais“, tikėtina, kad sutikome žmogų, kuris nesąmoningai neigia savo poreikį jų turėti. Kai asmuo linkęs susitapatinti su savo prabangiu automobiliu ar kitokiu turimu turtu, galime įtarti, kad jo asmenybę palaikantys vidiniai šaltiniai yra užakę.

Geriausia – lygybė

Geriausia, kai porą sudaro maždaug vienodo finansinio pajėgumo ar turintys tokį patį užnugarį (jį paprastai suteikia tėvai) asmenys. Už to paprastai slypi panaši būsimų partnerių patirtis, pomėgiai, galimybės. Juk smagu išgirsti, kad jūsų išrinktoji taip pat kelias vaikystės vasaras praleido Palangoje, o ne kur nors Maljorkoje. Tokie bendrystės jausmą sustiprinantys atradimai patvirtina, kad iki šiol atskirai egzistavę pasauliai vis tik turi bendrų taškų.

Kai sužadėtinis ar sužadėtinė atstovauja menkiau pasiturinčiai gyventojų grupei, gali kilti keblumų dėl partnerių lygiateisiškumo.

Tarkime, koks nors turtuolis ima įtarinėti nusižiūrėtą „pelenę“, kad ji susiviliojo dideliais pinigais. Kankinant abejonėms gimsta poreikis sudaryti vedybinį kontraktą, kuriuo mėginama pridengti pamatinį nepasitikėjimą būsimu sutuoktiniu. Tačiau laikantis tokios nuostatos sunku siekti sėkmingos santuokos, o kartais net ir užprogramuojamos skyrybos.

Savo ruožtu „užkuriomis nuėjęs“ vyras ar žmona rizikuoja pakliūti į nepilnavertiškumo, menkumo išgyvenimo pinkles. Atsinešto kraičio dydis gali ilgam aptemdyti šeimyninę laimę, tapti nuolatine priekaištų ar barnių tema. Tad kol sutuoktinių žodyne galutinai įsitvirtins bendrystės dvasią išreiškiantis žodelis „mūsų“, reikia labai atsargiai elgtis su egoizmo neslepiančiais posakiais „mano“ ir „tavo“.

Ginklas krizės metu

Jeigu santuoka išgyvena krizę, pinigų valdymas visada tampa svarbia konflikto ašimi. Vaidų metu greitai prisimenama, kas kiek uždirba, o kas kiek išleidžia pinigų. „Tavo atlyginimas yra per mažas mūsų šeimai“, – nuolatos zyzia žmona. „Ir vėl įsigijai niekučių“, – sumenkina sutuoktinės pirkinius vyras. Nors panašus apsišaudymas dažniausiai slepia gilesnes santykių problemas, tačiau gali atskleisti ir šeimyninės buhalterijos bėdas.

Kivirčų metu paprastai taikomasi į tą, kuris finansiniu atžvilgiu yra silpnesnis. Tokiu būdu pinigai tampa galinga priemone kontroliuoti, valdyti kitą. Kai kurios nedarnios poros neišsiskiria vien dėl to, kad vienas iš partnerių negali išsivaduoti iš finansinės priklausomybės nuo kito. Šeiminio smurto aukas konsultuojantys psichologai dažnai susiduria su beviltiška situacija, kai bet koks paskatinimas ieškoti išeities lyg į sieną atsitrenkia į tokius argumentus, kaip „o kur aš eisiu“ ar „iš ko aš gyvensiu, jei išsiskirsiu“.

Pasiskirstymas vaidmenimis

Kaip įsismarkavus konfliktui neužlipti ant „finansinių“ priekaištų grėblio? Patarimas yra labai paprastas – tiesiog derėtų iš anksto susitarti ir pasiskirstyti vaidmenimis. Sutuoktiniams teks kartu nuspręsti, kuris iš jų apmokės bendras sąskaitas, kas seks šeimos biudžeto balansą (kad išlaidos neviršytų pajamų), kiek ir kam bus taupoma, kokie bus prisiimti finansiniai įsipareigojimai.

Moteriai dažnai atitenka namų ekonomės pareigos, rūpestis kasdieniais šeimos pirkiniais. Šio darbo sudėtingumą puikiai iliustruoja ne sykį parduotuvėje regėtas vaizdas, kai vyras, bejėgiškai gniaužydamas rankoje reikiamų pirkinių sąrašą, pasimetęs tarp gausybės prekių puola skambinti savo brangiausiajai. Taigi geriau virtuvės logistika užsiimti tam, kuris rūpinasi valgio gamyba ir nuolat kontroliuoja padėtį šaldytuve ar giliausiuose spintelių užkaboriuose. Tokiam asmeniui turi būti suteikta iš anksto sutarta „maistpinigių“ suma, kad jis galėtų laisvai ja disponuoti planuodamas šeimos racioną savaitei, mėnesiui ar kitam laikotarpiui.

Kitas sutuoktinis galėtų imtis finansinių „užsienio reikalų ministro“ pareigų – sumokėti mokesčius, padengti kitas šeimos išlaidas, sekti bendrų sąskaitų banke balansą.

Abu sutuoktiniai turėtų „patvirtinti“ šeimos biudžetą, kuriame būtina numatyti būsimas pajamas ir išlaidas, aptarti, kiek pinigų bus skirta juodai dienai, nuspręsti, ar bus naudojamasi tokiomis finansinėmis priemonėmis, kaip indėliai, draudimas ar investavimas. Pateiksiu trumpą pavyzdį, kuris liudija, kad tinkamas bendro iždo tvarkymas itin svarbus sutuoktinių tarpusavio santykiams. Vienoje šeimoje sunkiai pinigus uždirbantis vyras nuolat kaltino savo žmoną išlaidumu. Nesutarimų vėžys pamažu įsimetė į kitas vedybinio gyvenimo sritis, pora ėmė galvoti apie skyrybas. Tačiau tarpininkaujant psichologui užteko subalansuoti bendrą biudžetą ir į namus vėl sugrįžo taika bei ramybė.

Nereikėtų supriešinti namų ruošos ir „tikro“ darbo. Namų šeimininkės taip pat prisideda prie materialinės šeimos gerovės. Vyrui, kuris linkęs puikuotis prieš žmoną savo profesine karjera bei didesniu uždarbiu, galima pasiūlyti nusisamdyti auklę vaikams ar namų tvarkytoją. Tikėtina, kad suskaičiavęs gresiančias išlaidas sutuoktinis pradės daug labiau vertinti neapmokamą žmonos triūsą namuose.

Dalijimosi principas

Pagrindinis sėkmingos santuokos principas – viskuo turi būti dalijamasi. Šeima nėra uždaroji akcinė bendrovė, kurioje kiekvienas gauna tiek dividendų, kiek prieš tai atitinkamai įnešė savo turto. Šeimos nariai (net ir patys mažiausi) pagal savo jėgas ir sugebėjimus prisideda prie bendros gerovės kūrimo, dalinasi pareigomis bei atsakomybe. Vadinasi, gali būti taip, kad vienam iš tėvų kurį laiką atiteks šeimos maitintojo vaidmuo, o kitas tuo metu labiau rūpinsis vaikų priežiūra. Pastarosios užduoties vis drąsiau imasi ir tėčiai. Šiuolaikinėje visuomenėje tikėtina, kad tiek vyras, tiek moteris sieks profesinės karjeros, tačiau jų atlygis už darbą nebūtinai bus lygiavertis. Vis tik sutuoktiniui, kuris parneša į namus daugiau pinigų, nereikėtų suteikti išskirtinių teisių ir privilegijų. Pavyzdžiui, po darbo grįžęs vyras galėtų pažaisti su vaikais ar atlikti kokį nors darbelį, o ne išsidrėbti su laikraščiu priešais televizorių.

Prieš įsipareigojant vienas kitam derėtų pagalvoti ir apie tai, jog įvykus nelaimei ar susidūrus su sunkia gyvenimo draugo liga kažkuriam reikės prisiimti bendrą naštą.

Bendras guolis – bendra ir piniginė?

Mūsų socialinės sistemos sąlygomis neturintis pinigų žmogus negali tvarkyti, reguliuoti savo asmeninio gyvenimo. Pinigai lyg kraujas cirkuliuoja visuomenės gyslomis, o bendra kraujotaka palaiko atskirų jos narių gyvastį. Juk tuščiomis kišenėmis nenueisi nei į parduotuvę, nei kokią paslaugą apmokėsi. Tad kiekvienam iš sutuoktinių būtina prieiga prie bendrų pinigų, kad nė vienam iš jų netektų žemintis ir maldauti kito malonės. Tai itin svarbu tose šeimose, kuriose vienas iš sutuoktinių negauna pajamų arba uždirba daug mažiau nei partneris.

Tinkamai valdomi pinigai neabejotinai prisideda prie bendrumo jausmo kūrimo. Bendri pirkiniai, drauge prisiimti finansiniai įsipareigojimai taip pat gali sustiprinti tarpusavio ryšį. Sakykime, kartu užgyventas namas ar įsigytas automobilis tampa labiau vienijančiu veiksniu nei į santuoką kraičiu atsineštos materialinės vertybės. Pirmuoju atveju sutuoktiniai jaučiasi lygiateisiai bendro turto dalininkai, kartu prisidėję kuriant materialines gėrybes, kurias pasiekti pavieniui būtų daug sunkiau.

Erdvė asmeninėms išlaidoms

Abu sutuoktiniai turi teisę pasilaikyti tam tikrą sumą asmeninių pinigų arba kiekvienam turi būti palikta laisvos erdvės bendroje kasoje. Sumos dydis priklauso nuo partnerių susitarimo, kurį sudarant būtina atsižvelgti į šeimos piniginės storį, esamus ir planuojamus finansinius įsipareigojimus. Idealu, kai žmona turi asmeninių pinigų grožio procedūroms, o vyras nenuskriaudžia šeimos nuėjęs į futbolo rungtynes.

Praktika rodo, kad galimybė laisvai disponuoti sutarta suma sutuoktiniams suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, padaro jų santykius lygiaverčius. Nesutarimų akivaizdoje kiekvienas iš jų išsaugo tam tikrą veikimo laisvę bei suvokimą, kad nėra nedalomai susieti materialinių vertybių bambagysle. Pavyzdžiui, finansinės galimybės esant reikalui atsiskirti nuo partnerio suteikia didesnį saugumą ir palankesnę starto poziciją konfliktuojančioms pusėms ieškant bendrų taškų.

Bus pinigų – bus ir problemų?

Reikia iš anksto susitaikyti, kad problemų dėl pinigų kils ir jas reikės spręsti. Juk gyvenimas nestovi vietoje, tad gali keistis ne tik sutuoktinių jausmai vienas kitam, bet ir jų finansinė situacija. Vyras arba žmona prarado darbą, sulaukė atlyginimo padidėjimo ar pensinio amžiaus – šeimos biudžetas tuoj pat prašosi būti peržiūrėtas. O kur dar nenumatytos ekonomikos krizės bei sunkmečiai?

Dėl kai kurių piniginių klausimų pavyks susitarti iš anksto, o kai ką reikės skubiai keisti jau gyvenant kartu. Išvengti fatališkų konfliktų padės nuostata, kad svarbiausia yra geri tarpusavio santykiai, o pinigai yra nors ir reikšmingas, tačiau tik priedas prie drauge kuriamos laimės.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Saulius
2015-08-01 21:10:49
nemazai naudingos informacijos apie spedra galima rasti kitomis kalbomis, o lietuviu - pvz, cia www .goo. gl/NKPhbP ir cia www .goo. gl/j5JG2H
Saulius
2015-08-01 21:10:33
tai nereiskia, kad erekcija trunka tiek laiko - tai reiskia, kad tiek laiko galima turet normalius lytinius santykius. Beje, atstacius kraujotaka, vaistai tampa nebereikalingi. Smagu, kad ju nereikia vartoti nuolat - tik pagal poreiki, ir kad gauti galima bet kurioje vaistineje (receptas nebutinas)
Saulius
2015-08-01 21:10:18
man siuos vaistus rekomendavo mano urologas. Toleruojami daug geriau uz viagra ir kitas jos alternatyvas, yra naujesne, saugesne. Zodziu, turi daugiau privalumu. Ir suveikia greiciau - per 15-30 min. Poveikis tesiasi 6 val ir ilgiau - sakyciau, trukme optimali.