Vienas ar vienišas? (I dalis)

123rf.com

Vienas ar vienišas? Kaip iškęsti vienatvę? Ar visuomet žmonės aplink yra geriau negu būti vienam? Kiek mus gydo vienatvė?

Atsako p. Olegas Lapinas:

Jei jūs manęs paklaustumėte, kas baisiau: skausmas, liūdesys, skurdas ar vienatvė, aš atsakysiu jums - vienatvė. Tiesa, skausmas ir nemiga bjaurūs tuo, kad jų apimtas jautiesi labai vienišas. Tau atrodo, kad skausmas kamuoja tik tave, o kai nemiegi, kad nemiegi tu vienas visame pasaulyje.

Vienatvė nelabai mus gydo. Kartais pabūti vienam naudinga, ir geras to pavyzdys - H. Toro, kuris parašė puikią knygą "Voldenas, arba gyvenimas miške".

Pagal seną indų tradiciją žmonės, pragyvenę pasaulietišką gyvenimą, išauginę vaikus ir pasirūpine palikimu, turėtų eiti į miškus ir iki mirties gyventi atsiskyrėlio gyvenimą. Taip gyvenant svarbiausias ryšys - ryšys su Dievu. O tas, kuris su Dievu, visuomet ne vienas.

Vienatvė ir buvimas vienam

Vienatvė ne visada reiškia "būti vienam". Vienatvė reiškia atsiskyrimą nuo aplinkinių. O jei tu nevienišas, neizoliuotas, nors fiziškai ir esi vienas, iš tiesų vienas nesi. Tarkime, kai išgirsti, kad kažkas tave prisimena, kad myli, jautiesi nevienišas.

Arba papasakoji kam nors apie savo problemas, o kitas asmuo papasakoja apie tokias pat savo problemas - štai ir nevienišas. Todėl priešnuodis nuo vienišumo - ryšys. O kaip šį ryšį užmegzti?

Klausimas, žinoma, aktualus ne visiems ir ne visuomet. Daug kas pasakys, kad tai priklauso nuo būdo. Atseit ekstravertiškos natūros, draugijos sielos niekad nuo vienatvės nekenčia. O štai intravertiški ir melancholiški vienišiai - jie ir kenčia daug metų: niekas jų nesupranta, niekas nemyli.

Tiesa čia štai kokia: ekstravertai, kai bendrauja su kuo nors, stengiasi būti kuo paprastesni. Jie pasiverčia viso labo juokingu, paprastu, labai "savu" objektu, kalba apie save lengvai ir su humoru: "Ai, nekreipk į mane dėmesio, žinai, aš gi mėgstu va tą ir aną..." ir visą savo dėmesį skiria pašnekovui.