• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Į bažnyčią tik dėl tėvų spaudimo?  4 

Autorius: Akvilė Žiūkaitė, Balsas.lt
2009-10-29 12:10:00

Į bažnyčią tik dėl tėvų spaudimo?
jupiterimages nuotr.

„Mano pačios požiūris į katalikų bažnyčią keistokas ir ne visai palankus. Ir su ja susijusi mano –  patirtis ne kokia. Pirmiausia, man bažnyčia kažkodėl siejasi su visuomenės spaudimu, kad būtum tokia kaip visi. Pavyzdžiui, mane krikštijo tik 5-erių ir tik todėl, kad močiutė duotų tėvams ramybę, nes kaip tai vaikai jūsų nekrikštyti, ką žmonės pasakys.“

„Tuo ir baigėsi mano kaip katalikės praktika. Kol mokiausi mokykloje, jaučiau dėl to spaudimą. Prieš vienas Kalėdas su mokytoja ėjom į bažnyčią, ramiai atsisėdau ant suolo prie draugės. Ir vienas vaikinas mane apšaukė žiurke, nes nemoku elgtis mišiose. Tai, kur čia ta krikščioniška meilė artimui? Nuo tos dienos bažnyčioj buvau tik per senelio laidotuves. Kartais apmaudu, kad mano santykis su bažnyčia toks, ypač, kai norisi kur nors ramiai pabūt, pamąstyt ir nusiramint, bet puikiai suprantu, kad bažnyčia man netinkama vieta, nes su ja susiję per daug blogų emocijų.“ – taip rašo internetinės svetainės „Kauno diena“ forumo lankytoja, įsitraukusi į diskusiją apie jaunimo požiūrį į Bažnyčią. Ko gero, dažnam Lietuvos jaunuoliui panašus požiūris – nesvetimas.

Vienas iš sociologinio tyrimo (kuriuo bandyta ištirti Lietuvos jaunimo santykį su Bažnyčia) uždavinių buvo išsiaiškinti, ar turi įtakos jaunuolių apsisprendimui lankytis bažnyčioje tai, iš kokios šeimos jie kilę. Iš gautų duomenų buvo nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (98 %) yra kilę iš šeimos, kurioje bent vienas iš tėvų yra katalikas. Tyrimo metu iškelta hipotezė, kad jaunuoliai kilę iš katalikiškos šeimos, patys tiki katalikiškuoju Dievu, iš dalies pasitvirtina. Respondentai, atsakę, jog tiki katalikiškuoju Dievu, visu 100 procentų yra patys kilę iš katalikiškų šeimų. Vis dėlto, didelė dalis netikinčio jaunimo taip pat yra kilusi iš katalikiškos šeimos (68,75%).

Akivaizdu, kad šeima daro nemažą įtaką jaunuolių požiūriui į  Bažnyčią, ir apskritai į katalikybę. Tik vienu atveju ta įtaka paskatina tikėti, o kitu atveju atvirkščiai – atgraso nuo Bažnyčios, dėl to, kad melstis, eiti į Bažnyčią nuo mažens buvo verčiama.

Kita vertus, kaip kitaip tėvai vaiką supažindins su savo tikėjimu, jei nesivesdami jo į Bažnyčią, nepasakodami jiems apie Dievą? Tikėjimas yra vienas iš sudėtingiausiai vaikui paaiškinamų dalykų, todėl šeima vaidina labai svarbų vaidmenį šiuo klausimu. Tėvai turi vaiką supažindinti su tikėjimu, paaiškinti egzistuojančias tikėjimo tiesas, bet jokiu būdu ne versti tikėti, nes naudojant prievartą labai tikėtina susilaukti atvirkštinio atsako – vaikas laikui bėgant gali net nenorėti pažvelgti bažnyčios pusėn.

Iš pažiūros religinė tematika šiuolaikinio jaunimo, o apskritai ir visos šiuolaikinės visuomenės, yra kiek apleista.  Vartotojiška kultūra vis giliau skverbiasi į šiandieninio, o ypatingai į jauno žmogaus gyvenimą. Lengvi ir pigūs malonumai jaunuoliams yra kur kas patrauklesni, nei Bažnyčios diegiamos moralinės vertybės. O jei šie ir lankomasi bažnyčioje, tai greičiausiai dėl jau minėto tėvų ar visuomenės spaudimo.

Tačiau šiais metais Vilniuje pirmą kartą įvykęs jaunimo suvažiavimas „Pasitikėjimo piligrimystė“ parodė, kad pasitaikius progai, jaunimas gana noriai buriasi į religinius suvažiavimus bei renginius. Šiame suvažiavime dalyvavo apie 5000 jaunuolių iš įvairių Europos šalių ir apie 2000 lietuvių.

Gerai panaršius internete galima surasti ir jaunimo diskusijų religiniais klausimais ar netgi internetinių svetainių, turinčių nemažai nuolatinių lankytojų (pavyzdžiui, internetinė svetainė http://kvjk.lt ) ir skirtų katalikiškam jaunimui.

Taigi, nors jaunimo tarpe religiniais klausimais garsiai kalbėti nėra populiaru, tačiau negalima kategoriškai teigti, kad jaunimas apskritai tuo nesidomi ar domisi tik dėl šeimos ar visuomenės spaudimo. Juk iš esmės pats tikėjimas, kad ir šviesia ateitim, žmogui duoda labai daug.
 
 




Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Kornelija
2009-11-01 20:10:28
Bažnyčia ne įsaiga.... ten neinama "pajudėt su mase" tu arba jauti tikėjimą arba ne... o tai kaip elgiasi kiti žmonės turi mažiausiai rūpėt... eikite į kitą parapiją.... galbūt ten žmonės nuoširdesni....
Dėl krikšitijimo pilai suprantu... tačiau krikštijama nes norima vaikui suteikti Dievo malonę ir nuplauti gimtąją nuodėmę.... jei vaikas pakrikštytas tai dar nereiškia kad jis privalo būti tikras krikščionis ar pan... man asmenišai žmogus tikru krikščionimi tampa kai pats savo laisva valia priima sutvirtinimo sakramentą.... tada jis patvirtina kad TAIP AŠ ESU KRIKŠČIONIS....
Nesąmonė
2009-10-30 09:06:35
tai yra tiesa ką parašėte iš esmės. bet ar dairėtės nuėjusi į bažnyčia? labai liūdna bet praktiškai absoliuti dauguma ten eina todėl "kad reikia", kad tai tam tikras bendravimo būdas, o visos apeigos atliekamos nenuoširdžiai ir automatiškai. kai matai kad taip elgiasi didžioji dauguma, tai labai smarkiaisusvyruoja tikėjimas sąžiningumu ir nuoširdumu ir tikrai nėra jokio noro lankytis, geriau jei jauti poreikį atrasti dievą (dievus) savyje.
ir manau kad vaikus auklėti reikia laisvai - duodant jiems pasirinkimo laisvę. taip, tinkamai supažindinti su tuo kuo tu tiki, paaiškinti, o vaikas jau iaaugęs tegul pasirenka... todėl prieštarauju dar nesąmoningų vaikų krikštijimui, norės, apsikrikštys pats, norės - nueis kitu keliu.. o juk dauguma ir paaiškina dieva kaip paveikslėlį praktiškai.. kaip vaikui suprasti? sunku išauginti laisvą žmogų, sunku išauginti gerą, padirų, mandagų, pagarbų, su geru humoro jausmu.. o po to jau religija

o tiesa, žinant kas vyksta bažnyčiose ir seminarijose tai iš tiesų geriausia ką įmanoma sugalvoti, jei visgi esi tikinti, tai būti su tuo tikėjimu vienam... melstis vienam jei yra noras.. tuomet tai yra tikras kalbėjimas su savo tikėjimu, o ne įstaigoj kurioje deja deja yra daug apgaulės...
Kornelija
2009-10-29 17:31:24
Norėčiau tikrai paprieštaraut, kad bažnyčios santvarka apsurdas... bažnyčios dogmoms, santvarkai, tikslams yra daugiau nei 2000 metų- tai tik įrodo jog žmonių vertybės, pasaulio suvokimas mažai tesikeičia... jei ta santvarka būtų tokia apsurdiška tai tokio amžiaus ji būtų net nesulaukusi... dar tik gimstant krikščionybei buvo jai prieštaraujančių žmonių, kuriems ji buvo tiesiog nepalanki.... todėl stebėtis jog šiomis dienomis yra krikščionybei neprijaučiančių žmonių net neverta...
Kiekvienas žmogus renkasi savo tikėjima: ar jis bus budistas, krikščionis, Jahovistas ar atėjistas... Net jei žmogus pasirinko atėjisto kelią tai dar nereiškia kad jis puls žudyti, paleistuvauti, vogti ar panašiai. Tuo tarpu yra žmonių kurie deklaruoja save kaip praktikuojančius krikščionis, nusižengia daugeliui Dievo įsakymų, o nuėję į bažnyčią ir atlikę išpažintį vėl elgiasi taip pat.... taip pat svarbu suvokti ko Jūs einate į bažnyčią- susitikti ir susitaikyti su Dievu, pažiūrėti į kitus, pavaidinti tikintį... tai savarbu suvokti... kiekvienas mišių elementas "kaip robotukas klaupias stojas bažnyčioj" turi savo prasmę ir reikšmę. Ar verta eiti į bažnyčią jei ten tik vaidini robotuką? net negirdi evengelijos žodžių, pamokslo.... Mišios yra šventė... į bažnyčią einama švęsti...
Bažnyčia kaip tik prisideda prie dorovingo jaunimo auklėjimo parodo tikrąsias vertybes, bet jos juk tokios nemadingos... būti skaisčiai iki vedybų- juk atgyvena ar ne? arba keiktis draugų tarpe juk taip "kieta". Žymiai patogiau pasirinkti tą variantą kurio fone atrodysi šiuolaikiškas, modernus, pasitikintis savimi.. ar ne?
Jei tėvai nesugeba vaiko supažindinti su Dievu ir jį pristato tik kaip skulptūrėlę ant kryžiaus ar paveiksliuką paveiksluose, nepaaiškindami tikrosios Dievo prasmės, nes patys jos nežino, tai tuomet tikrai vaikui Bažnyčia ir Dievas tampa svetimi nesuvokiami dalykai kurios per prievartą kažkas kiša... o juk ten tiek daug dalykų negalima, o apčiuopaimos naudos jokios... juk lengviau netikėti- nereikia eiti į bažnyčią, nereikia suvedinėti jokių sąskaitų su savo sąžine(nereikia nusižeminti atliekant išpažintį ir kažkam svetimam sakyti ką bloga padarei). Nors Krikščioniškos švetnės tokios linksmos- kalėdos, kūčios, velykos... ar jūsų vaikai žino tikrąją šių švenčių prasmę... ar žino, kad už kalėdų senio ir velykų zuikio slepiasi kai kas daugiau, žymiai daugiau?