• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kodėl po vestuvių žmonės nori vaikų?  5 

Autorius: Vytas Kokšta, vijolina.lt
2009-12-22 08:00:00

Kodėl po vestuvių žmonės nori vaikų?
vijolina.lt

Biologinis giminės pratęsimo instinktas – mokslininkų nėra įrodytas... (10 proc. daugiausiai). Gyvūnų pasaulyje toks instinktas, žinoma, egzistuoja. Žmonėms jis, matyt, taip pat turėjo išlikti, bent jau kaip biologinis palikimas. Bet, visa apimančio egocentrizmo fone šio instinkto įtaka, pirmiausia, yra minimali, o antra – kas gi šio instinkto balsą iš tiesų sugeba atskirti nuo sukto savo proto balso?
 
Šiaip jau, logiška būtų daryti prielaidą, jog žmonija stabiliai egzistuoja tik todėl, kad seksas (dažniausiai) – labai jau malonus procesas. Matyt toks ir buvo Kūrėjo užmanymas. Protas blokuoja instinktus, o seksualinis instinktas  blokuoja protą – štai jums ir abipusė kompensacija. O, vaikai... vaikai, lyg ir šalutinis produktas.

Kita vertus, giminės pratęsimo socialinis instinktas – sudaro mažiausiai 50 procentų. Mat, norėti vaikų yra „malonu“. Tai lyg ir kiekviename žmoguje įdiegta socialinė programa. Ir labai gali būti, jog ji remiasi tuo pačiu neryškiai išreikštu biologiniu instinktu. Bet, šios programos prasmė, greičiausiai, yra ne tiek žmogiškosios giminės, kiek paties sociumo išlikimo užtikrinime – kas, sutikite, ganėtinai skirtingi dalykai.
 
Į tą pačią krūvą galima būtų suversti ir tradicijas, ir bendrą supratimą, kas tai yra laimė, kas tai yra šeima, ir iš viso -  kokia yra žmogaus gyvenimo šioje žemėje prasmė. Visa tai yra intelektualinis jovalas, kuris, be viso ko, dusina biologinį instinktą. Kuo daugiau samprotavimų, tuo mažiau natūralumo.
 
Kokios yra ryškiausios vaiko, kaip priemonės, panaudojimo tendencijos ir priežastys?
 
•       Noras būti laimingu -  prie jo galima priskirti savęs gailėjimą bei kitas infantilizmo apraiškas. „Niekas manęs nemyli, aš savęs nemyliu – tai nors vaiką priversiu save mylėti!”  Būtent “priversiu”, nes jei gimdyti vaikus taip nusiteikus, tai kaip tik tuo viskas ir baigsis.
•       Vaikas, kaip manipuliavimo instrumentas. Daugelis moterų mėgsta šį žaidimą, o daugelis vyrų ant jo užkimba. Nors, teisybės dėlei reikia pasakyti, jog pasitaiko ir tėtušių, kurie be skrupulų išnaudoja vaiką, kaip psichologinio spaudimo priemonę. Bet, dabar mes kalbame apie kiek ankstesnę stadiją, kada vaikas dar tik projektuojamas.
•       Noras vaikų sąskaita aprūpinti save. Išlikimas – tai jau daugiau-mažiau adekvati priežastis. Skamba ne taip pakylėtai, bet už tai sąžiningai. Juk blaivus išskaičiavimas visada geriau nei pati  nuostabiausia saviapgaulė, ar ne?
•       Vaikas, kaip žaislas ar pramoga. Šis variantas yra gyvenimo pagal socialinę programą pasekmė. Kai žmogus įpranta visą laiką vytis kažkokius tikslus, tai anksčiau ar vėliau (bet neišvengiamai) ateis momentas, kada lenktynės baigsis ir žmogus atsidurs tuštumoje. Tiksliau, jis visą laiką joje ir buvo, skirtumas tik tas, kad sustojęs žmogus tai aiškiau supranta.
Tradicinė („virtuvinė“) tokiais atvejais rekomendacija  – „gimdyk vaikus ir bus tau gyvenimo prasmė“.
 
Derėtų atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie savo gyvenimo pakeitimą vaiko gyvenimu. Vaikas, paaugęs, ačiū už tai tikrai  nepasakys. Tai gal geriau įsigyti šunį?..
 
•       Vaikas, kaip savo klaidų ištaisymo būdas – taip pat pakankamai populiarus reiškinys. Vaikas šiuo atveju panaudojamas kaip galimybė pragyventi savo gyvenimą iš naujo. Ir ne šiaip sau pragyventi, o pragyventi gerai ar bent jau įrodyti visam pasauliui savo tiesą. „Kai turėsiu savo vaikų, aš juos auklėsiu visiškai kitaip“. „Kai turėsiu vaiką, aš jį išmokysiu, kaip reikia teisingai gyventi“.

Visa tai, suprantama, taip pat yra ne kas kita, kaip asmeninių kompleksų žaidimai. Gaila tik, jog tėvų infantilumo ir nelaimingumo auka šiame žaidime vėl tampa niekuo dėti vaikai.
 
•       Vaikas – kaip mirties baimė – kur kas mažiau populiarus, bet taip pat egzistuojantis variantas.
 
Išvardintų savybių tendencijas savyje turi beveik visi tėvai. Ir kas įdomiausia - kuo daugiau jie apeliuoja į instinktą, tuo jų savimonė yra mažiau adekvati ir tuo didesnis problemų palikimas yra perduodamas vaikams.
 
Vertas dėmesio momentas yra ir tai, jog šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau populiarėja taip vadinamas „šeimos planavimas“. Tai reiškia, jog vaikas gimsta ne natūraliai susiklosčius aplinkybėms, o... planuotai. O kur planas – ten protas, kur protas – ten, kaip žinia, vilkinimai ir prieštaravimai...
 
Apibendrinant galima daryti prielaidą,  jog daugumoje atveju vaikai gimdomi su tam tikra tėvų egoistinių interesų diktuojama potekste. Vaikas pats savaime jau nebegimsta. Jis pats ir jo gyvenimas yra suplanuotas. Vaikas tampa priemone. Štai tokios nelinksmos ryškėja nūdienos realijos...
 
O, jeigu jau taip, tai gal kur kas sąžiningiau būtų pagimdyti vaiką „iš išskaičiavimo“ ir to neslėpti? Nes kas gi dabar gaunasi - išskaičiavimas yra visada, o tėvai nė už ką net sau to nenori prisipažinti...
 
Vėliau, kai ateina laikas pradėti vaiką mokyti vienokį ar kitokį tėvų užmanymą išpildyti, pradedama dangstytis tėvų meile ir kitais (pačiais kilniausiais!) ketinimais.  Saviapgaulė ant saviapgaulės...
 
Rezultatas – sužalota vaiko psichika. O tai jau jokiais kilniais ketinimais nepateisinama ir be galo sunkiai pataisoma.
 
Todėl labai rekomenduotume prieš planuojant vaikus atlikti tokį paprastą testą:
 
•                  Ar Jūs laimingi? Tiesiog čia ir dabar, šiandien ir be jokių išlygų.
•                  Ar Jūs patenkinti savo gyvenimu? Ar Jums viskas gerai?
•                  Ar Jūs neturite neišspręstų problemų? Ar neturite skolų?
•                  Ar Jūsų gyvenimas yra pilnai užpildytas? Ar Jums nereikia niekur skubėti?
 
Tik atsakę į visus klausimus teigiamai, Jūs galite sąžiningai sau atsakyti – ar Jūs tikrai norite vaikų.
Tik taip gautas atsakymas nebus Jūsų kompleksų padiktuotas žaidimas. Tik tada tai bus tikras sielos noras.
 
Priešingu atveju, neguoskite save iliuzija, jog Jūs tiesiog norite vaiko. Šioje zonoje viskas labai ir labai nepaprasta. Netgi jei Jūs nuoširdžiai nematote jokių egoistinių motyvų – tai dar nereiškia, kad jų iš tiesų nėra.

Didelė bėda atsitinka ir tada, kai vaikas yra paverčiamas asmeninės laimės pasiekimo programos dalimi – „Būsiu laiminga, kai pagimdysiu vaiką!“
 
Paprastai tokiame žaidime neišlošia niekas. Bet, pralaimėti galime visi...


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
elingai
2009-12-30 18:35:05
Gal tu paparasciausiai bijai suaugti? Vaikas ir motinyste labai ipareigojantys dalykai ir gana baisokai skamba, bet tu nuo to nepabegsi, pasistenk daugiau laiko praleisti su dukra, nemanau jog nori vaika palikti be motiniskos silumos. Kol maza ji to ypac troksta.
elingai
2009-12-24 11:04:49
nesijaudink, tiketina, kad rysys atsiras veliau. As visai neturiu motinisko instinkto, man nepatinka vaikai, bet remdamasi tetos patirtimi sakau - pamilsi savo vaika su laiku. Tetos mergaitei siandien jau 20 metu, rysys su mama itin stiprus, nors vaikysteje mergaitei dideles meiles mama nerode.
elinga
2009-12-23 18:41:13
dziaukites kol neturit. esu labai jauna, istekejusi mergina-mama ir tikrai nesijauciu laiminga, nes vaiko nenorejau vyras jo norejo. palauke kol sulauksiu pilnametystes uzstate vaika, neliko nieko kito tik vestuves ir gimdymas. Mergytei vieneri metukai, bet jokio motinisko instinkto nejauciu iki siol. priziuri ja mociutes arba auklyte,man ji labiau mazoji sesute, o ne dukra. ka daryti kaip pamilti vaika motiniska meile?