• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Meilės istorijos mano mieste  2 

Autorius: Arina Šnaider, respublika.lt
2009-10-01 08:00:00

Meilės istorijos mano mieste
Jupiterimages nuotr.

Labas, rudmėsės. Grybaujate? Aš grybauju dažnai ir įvairiose gyvenimo sferose. Ypač moderniųjų technologijų stratosferoje (čia po mezosfera ir virš troposferos), todėl niekada nesusikalbu su kompiuterių meistrais. “Atleiskite - aš menininkė, kalbėkite su manimi žmonių kalba”, - paprastai prašau. Anądien žmonių kalbos buvau itin išsiilgusi, tad pasikviečiau savo mergaites vakarienės. Norėjosi papliaukšti apie bernus, bet išėjo apie vaikus...

Naktis su Ichtiandru

Ir kada mano mergaitės spėjo prisigimdyti tiek palikuonių? Supratau, kad vaikų turi visos, išskyrus mane, Laurą ir dvi mylimas emigrantes - Gretą ir Simoną, kurios neturi laiko ateities kartų “štampavimui” - intensyviai kala monetą.

Deja, šįkart jų prie stalo nebuvo: prekybcentrių kvartalo alėjos kavinaitėje šakutėmis ir peiliais mojavo Žmonos ir Mamos. Arba pirmiau - mamos, tada žmonos, nes kalbos prasidėjo nuo vaikų.

Inesa pateikė teatralizuotą siaubo epą apie tai, kaip jos nepilnametė dukra pirmą kartą gyvenime iš klubo grįžo girtutėlė ir iki paryčių meldėsi Klozeto valdovui Ichtiandrui vonios kambaryje, kartkartėmis pakeldama šlapius plaukus nuo vonios kilimėlio ir lemendama atsiprašymą mamai.

“Nežinojau, ką daryti! Sakiau vyrui: kviečiam greitąją - ji tuoj numirs! Bet jis padvejojo. Tada paskambinau visiems dukros draugams, išsiklausinėjau, ką ji gėrė. Visi patikino, kad ji tiesiog sumaišė keturis skirtingus kokteilius, o kadangi organizmas nepratęs - taip ir išėjo... Iki aušros sėdėjau prie jos lovos su knyga ir klausiau, ar kvėpuoja. Užtat iš ryto mano gražuolė prisiekė - daugiau niekada niekada”, - išbėrė mums Inesa.

Dukros auklėja mamas

Aišku, šia viena istorija vakarienė neapsiribojo. Inesa tęsė apie paaugles, jų elgesį ir įnorius. “Kotletų neiškeps - nežino kaip. Bet batus tai jau išsirinks brangesnius. Užgiedojo man čia apie tokius, kurie kainuoja 400 litų!” - aikčiojo Inesa.

“Tai normali mergaitė, taupi, - juokėmės mes. - Galėjo pasivaikščioti po “Dolitą” ir pasirinkti ką nors už 1200...”

Tai girdėdama Evelina susiėmė už galvos - štai kas jos laukia. Maži vaikai - maži vargai. O paskui, motušėl, purtyk piniginę... Ateitis tikrai laukia skurdi, nes jau dabar jos dvimetė šaunuolė principingai reiškia požiūrį į stilių ir madas. To neapsiaus, to nesirengs - kas rytą prieš darželį mano draugė gerą valandą lindi vaiko spintoje, užuot pratęsusi grožio miegą.

“Tai taviškei jau dveji, o mano Lėlė dar nė metų neturi, bet jau rodo charakterį - rėkdama griūva ant nugaros ir makaluojama kojomis”, - prisidėjo prie mamų klubo Joana.

“Ir manoji taip darė, bet iškart pasakiau jai - čia žiūrovų nebus”, - patirtimi dalijosi Evelina.

Aš pjausčiau savo kepsnį, klausiausi ir vis taikiausi pasakyti ką nors “ne į temą”, kas šias maitintojas atitrauktų nuo vaikiškų šikpuodžių. Bet kur tau...

Gimtadienio planas

Kai galop mamų ir dukrų santykių analizėje stojo trumpa pauzė, aš suplojau rankomis: “Na, va - apie vaikus pašnekėjome. Gal dabar apie bernus?”

Tada Joana trumpai papasakojo apie savo Vyrą. O Inesa grįžo prie vaikų. “Gal visgi apie bernus?” - neatstojau aš. “Kokie dar bernai? Tūkstantis metų...” - numojo draugės. Ir aš vėl pasiilgau Gretos, Simonos, Lauros.

Beje, Laura neseniai labai originaliai atšventė savo gimtadienį - vedėsi tuziną savo draugų per Vilniaus senamiestį, lietui lyjant girdė šampanu, valgydino vaisiais, o samdyta gidė su pridėtiniu mikrofonu pasmakrėje pakeliui porino apie gražiausias meilės istorijas, nutikusias mūsų mieste skirtingais šimtmečiais.

Kai Laura man tik užsiminė turinti tokį gimtadienio planą, aš iškėliau į dangų abi rankas: “Taip ir dar kartą taip!” Visada įdomu švęsti neįprastai. O jei dar yra galimybė malonumą suderinti su istorine žinių plėtra - aš tikrai už.

Bausmė - vestuvės

Pradėję eitynes nuo katedros, mažomis šlapiomis gatvelėmis raizgėme senamiestį. Kaip kiemas - taip romanas! Keitės ir mergos, ir vardai... Gidė kalbėjo lėtai, pasimėgaudama, tarsi pati išgyvendama kiekvieną meilės istoriją. O kai ji prabildavo eilėraščiais, aš suskleisdavau skėtį - tegul lyja, man gražu!

Grafaitės, poetai, turčiai ir jų protežė, gydytojai, solistės ir meno mecenatai. Likimas tai po vienu, tai po kitu žilvičiu suvesdavo poras. Gaila, tai labai retai baigdavosi vedybomis. Nors būdavo ir taip.

Kartą viena Vilniaus gudruolė kreipėsi į Rotušės suolininkus, kaltindama krautuvininką Kopūstą, esą tas ją sutemus savo parduotuvėje išprievartavo.

Apklaustasis, žinoma, neigė kaltę, nes tikrai nenorėjo kraustytis į belangę. Galop visgi buvo nustatyta (neklauskite manęs kaip), kad panelė jam atsidavusi savo noru. Ką tuosyk nusprendė suolininkai? Priteisė Kopūstui imti savo aistros objektą į žmonas. Rodos, dar tą pačią valandą Rotušėje jis buvo apvesdintas.

Vynas ir galanterija

Vilniuje meilės istorijų būta į valias. Apie jas, regis, užsimindavo ir XVIII a. leistas šmaikštusis gyvenimo būdo laikraštis “Grindinio žinios”.

O kad taip dabar gavus paskaityti senųjų pletkų, ką? Įdomu būtų ir reklamas, spausdintas laikraščiuose, patyrinėti. Kokie išradingi buvo žmonės! Antai viename Vilniaus senamiesčio kieme veikė vyrams ir moterims skirta parduotuvė “Vynas ir galanterija”... Šauni komplektacija, ar ne?

Aš iškart prisiminiau, kaip vieną vasarą mudu su Kaimynu pusę vakaro svaigome, kad atidarysime parduotuvę “Batai ir degtinė”. Pasirodo, idėja nebe nauja! Tai jau buvo išsukęs vienas praeities vilnietis, turėjęs labai gražią žmoną ir įgimtą verslininko gyslelę.

Ištikimybės siena

Beje, apie verslininkus. Vienu iš ekskursijos taškų buvo “Naručio” viešbutis. Anot gidės, jo pastato fasade ne šiaip sau palikta senų, raudonų plytų. Bent jau rusų turistų ekskursijoms ji su kolegėmis pasakoja, kad tai - Ištikimybės siena. Pridėsi delną - ir privalėsi būti ištikimas.

Mes jos klausomės, žiūrime ir staiga - ką gi matome? Prie tos sienos lauko kavinėje sėdi verslininkas Laimutis... Ir pražydo šypsenos moterų veiduos...

Vilniuje gražu. Vilnius romantiškas. Ir pašėlęs, ypač naktimis. Jei kam šito siautulio dulkės ima graužti gerklę - siūlau progai pasitaikius pabėgti į mišką, pagrybauti. Laura su drauge Manekene tai propaguoja kas šeštadienį.

Jūs irgi ką tik grįžote iš miško? Pilnais krepšiais? Tai tada sėkmės valant kotelius ir kepurėles! Tų raudonų su baltais taškiukais nevalgykite. Na, dėl visa pikta... Iki kito susitikimo.
 

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
jėga
2009-10-01 18:08:01
daugiau tokių parašinėjimų reikia, tikrai įdomu ir smagu paskaityti (:
AAA
2009-10-01 08:22:42
smagumelis :)