• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Pavyduliavimas - kas tai? (I dalis)  1 

Autorius: Olegas Lapinas
2011-04-08 12:54:00

Pavyduliavimas - kas tai? (I dalis)
123rf.com

Pavyduliavimas. Kodėl ir kaip mes pavyduliaujame, kaip tvarkytis su savo pavyduliavimu, kaip reaguoti į pavydų partnerį?

Atsako p. Olegas Lapinas:

Pavyduliavimas - tai lyg rūdys, santykių rūdys, atsirandančios dėl blogos priežiūros. Tiesiog santykius reikia kurti, "remontuoti, šveisti ir lakuoti". Kartais už mus tai dar... liežuvautojai - jie kaip švitrinis popierius taip tave "šveičia", kad patys nudyla, o tu vis labiau blizgi.

O jei rimtai, kada mes paliekame santykius savieigai, tai juose neišvengiamai užsiveisia savininkiškumas. Tarkim, mylimam žmogui sakome: "mano mielasis", "mano brangioji", "mano žmona" - ir nuo tos akimirkos žmogus iš pakeleivio ir svečio tampa "mano", t.y. apyvokos daiktu. Tas, kuris jo irgi užsinori, automatiškai tampa vagimi.

Ištakos - gyvūnų pasaulyje

Savininkiškumo instinktai pasireiškia jau gyvūnų pasaulyje. Pažiūrėkite, kaip gaidys reaguoja į kiekvieną, artėjantį prie vištidės! Jis instinktyviai gina savo teritoriją ir vištas, kurias traktuoja kaip savo. Žinduolių patelės nenoriai įsileidžia į savo teritoriją kitas pateles, urzgia ir rodo dantis.

Kaip atsiranda "savo" lizdo ribos? Panašu, kad gyvūnai pažymi savo ribas specialiomis kvapiomis medžiagomis. Na, o mes? Mes irgi pasibučiuojame, paglostome, prisiglaudžiame mylimąjį(-ą) prie savęs. Dovanojame jam (jai) visokių dovanų. Ir kas žino - gal vos juntamais kvapais irgi pažymime savo teritoriją?

Taigi susiporavus pradeda veikti nesąmoningas teritorijos gynimo instinktas, kurio pagrindas - savinimasis. Tai ir yra visi tie bučiniai, seksas, gėlės, laiškeliai. O štai paliktą be priežiūros partnerį netrukus susiranda svetimi. Ir kol savinimasis nesąmoningas, tai tarsi mašina be priežiūros - palikta lietuje netrukus ima rūdyti. Ir tai dar pusė bėdos.

Jei mes būtume tik gyvūnai - pavyduliatume be jokio vargo, t.y. rodytume dantis be jokių skrupulų. Na, pasipeštume, pasimuštume, varžovus atbaidytume - ir gana. Tačiau esame žmonės, todėl savo meilę idealizuojame, aukštiname, t.y. nesielgiame instinktyviai. O jei elgiamės - jaučiamės pažeminti.

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Violeta
2011-04-11 19:12:43
Tikrai sudomino! jau laukiu antros dalies, tikiuosi bus