Šeimos diplomatijos TAIP ir NE

Pyktis nenori niekas. Ir vis dėlto pykčiai – neišvengiama kiekvienos šeimos realybė. Problemos, nuovargis, nepateisintos viltys ir lūkesčiai pučiasi tarsi balionas, kuris anksčiau ar vėliau sprogsta šeimyniniu konfliktu. Ar įmanoma gyventi be konfliktų? Vargu. Tačiau maksimaliai juos sušvelninti ir net ginčijantis bei nesutariant išsaugoti abipusę pagarbą – privalu.

Pasak statistikos, maždaug pusė visų konfliktų ir skandalų šeimose ir net 40 procentų skyrybų įvyksta ne dėl to, kad partneriai būtų iš esmės nesuderinami, o dėl to, kad jie nesugeba surasti tinkamos bendravimo formos. Riksmai ir reikalavimai – tai pats paprasčiausias būdas pamėginti spręsti susikaupusias problemas, tačiau anaiptol ne veiksmingiausias ir teisingiausias. Veikiau atvirkščiai.

Diplomatijos menas būtinas ir šeimyniniame gyvenime. Tam, kad namuose išsaugotumėte sveiką atmosferą, visų pirma svarbu gerbti vienas kitą ir visus šeimos narius – net jei tai trejų metų krizę išgyvenantis pyplys ar viskam prieštaraujantis paauglys su savo spygliuotu išsikerojusiu ego.

Šeimos diplomatijos NE:

Pradėti pokalbį nuo reikalavimų ir riksmų. Tai ne tik nepadeda, bet ir pakiša koją santykių stabilumui bei harmonijai. Priekaištus girdėti nemalonu. Ir nors priekaištaujantis žmogus tikisi, kad partneris susigės, susipras, susivoks, ką daro blogai, dažniausiai sulaukiama visai kitokios reakcijos: priekaištai sukelia norą priešintis, nepaklusti, netgi daryti atvirkščiai.

•    Elkitės kaip diplomatė: pradėkite pokalbį nuo teigiamų dalykų, pagyrimo, ir tik paskui užsiminkite, ką savo kasdienybėje ar buityje būtų neblogai pakeisti: racionaliau pasiskirstyti pareigas, paprašyti pagalbos, priminti apie pamirštus atlikti darbus.

2 psl.